Įspūdingiausi medžiotojų trofėjai: suprantantiems atims amą

Lietuvos medžiotojai galės didžiuotis dar ne vienu trofėjumi, nes šalies miškuose laksto stambių žvėrių. Nemažai šalies rekordų yra pasiekta paskutinį dešimtmetį, tačiau yra ir tokių medžiotojų, kurie didžiuojasi laimikiais nepelnytai – aptvaruose sumedžioti žvėrys pateikiami kaip sumedžioti laisvėje. O būtent pagal medžiotojų trofėjus galima spręsti apie Lietuvos bioįvairovę ir laukinės gamtos būklę. Todėl labai svarbu gerai išanalizuoti medžiotojų laimikius.

Kita vertus, mokslininkai sutinka, kad medžioklė nėra vien tik laiko praleidimo būdas. Medžiotojai padeda reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją. Medžioklės taisyklės yra reglamentuotos, todėl trofėjai sumedžiojami legaliai. Ir kaip jau minėta, jie padeda daugiau sužinoti apie faunos būklę.

Dar viduramžiais medžioklės trofėjai puošė didikų menes, primindami apie jų sėkmingas medžiokles. Teigiama, kad trofėjai anksčiau buvo vertinami pagal dydį, grožį, simetriją. Tuo metu dabartinė trofėjų vertinimo metodika buvo sukurta Medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) 1935-aisiais. Trofėjų vertinimu pagal CIC metodiką Lietuvoje susidomėta 1967-aisiais. Ši medžioklės trofėjų vertinimo metodika beveik nepakito iki šiol.

Medžioklės trofėjų parodos tapo viena gražiausių Lietuvos medžiotojų tradicijų. Gegužės 30-ąją daugelis sumedžiotais trofėjais galės pasigėrėti medžioklės trofėjų parodoje Žagarės dvaro rūmuose.

Patys geriausieji medžioklės trofėjai yra įrašomi į Europos ir pasaulio medžioklės trofėjų registrą. Keliolika Lietuvos medžiotojų trofėjų puikuojasi pasaulio trofėjų registro pirmuosiuose dešimtukuose.

Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei džiaugiasi, kad Lietuva turi didžiausią „armiją“ sertifikuotų medžioklės trofėjų ekspertų visoje Europoje pagal CIC sistemą. „Mes vieninteliai Europoje turime net 70 CIC trofėjų matuotojų ir 6 vyresniuosius teisėjus. Taigi medžioklės trofėjai įvertinami labai rimtai ir atsakingai. Kai ekspertai nusprendžia, medžiotojai pretenzijų nereiškia“, – tikina E. Tijušas.

Apgailestauja dėl „dopingo“

Pagal parodų katalogų duomenis, 1997-asiais buvo sudarytas pirmasis Lietuvos medžioklės trofėjų registras, kuriame buvo užregistruota daugiau kaip 4 tūkst. medžioklės trofėjų, įvertintų medaliais pagal CIC sistemą. Laikui bėgant trofėjų sąrašas sparčiai ilgėjo, o 2013-ųjų registre užregistruota jau daugiau kaip 9 tūkst. trofėjų, iš jų 364 – egzotiniai, įgyti mūsų medžiotojų visuose kontinentuose.

E. Tijušas GRYNAS.lt pasakoja, jog paprasčiausia įvertinti plėšrūnų kaukoles. Trofėjais yra vertinamos vilko, lūšies, lapės, manguto ir barsuko kaukolės. Tuo metu bene sudėtingiausia įvertinti taurųjį elnią.

„Matuojamas kiekvienos pusės elnio ragų ilgis, keliose vietose – ragų apimtis, šakų ilgis, svoris, spalva (kuo tamsiau, tuo gražiau), paviršiaus nelygumas (kuo grubesnis, tuo gražesnis), ir pan. Yra balų skalės, už kurias skiriamas aukso, sidabro arba bronzos medalis. Tiek pasauliniu, tiek nacionaliniu mastu fiksuojami trofėjai, kurių dydis pagal surinktus balus yra didžiausias“, – paaiškino E. Tijušas.

Per pastarąjį dešimtmetį dauguma pagrindinių vertinamų trofėjų dešimtukų yra atnaujinti, todėl, pasak E. Tijušo, negalima sakyti, kad seniau mūsų šalies miškuose lakstė stambesni žvėrys. „Galime didžiuotis ir puikuotis – mūsų žvėrių kaimenių kokybė yra gera ir tai atspindi trofėjų dydis“, – priduria E. Tijušas.

Su juo sutinka ir registro sudarytojas gamtos mokslų daktaras Rimantas Baleišis, pasak kurio, vis gerinami rekordai rodo, jog žvėrių populiacijos yra išties stiprios ir sveikos. Tačiau, pasak R. Baleišio, tenka apgailestauti dėl kai kurių medžiotojų, mėginančių sukčiauti.

„Šiek tiek trukdo visokie „dopingai“, kai žvėrys būna užauginami namuose, o vėliau paleidžiami į plotus. Būna, kad ir aptvaruose sumedžioti žvėrys pateikiami kaip sumedžioti laisvėje. Ateityje tokių atvejų gali daugėti, nes kai kuriems žmonėms tiesiog taip patinka. Mes kol kas su tuo dar nekovojame – manipuliuojame sąžine. Kartais sužinome apie tokius dalykus, bet be jų, kaip ir sporte, neapsieisi“, – pasakoja gamtos mokslų daktaras.

Naktį nepastebėjo, kokį vilką sumedžiojo

Medžioklės trofėjų ekspertas, CIC narys, turintis bene didžiausią Europoje savo sumedžiotų trofėjų kolekciją ir vienas žinomiausių pasaulio medžiotojų Algimantas Šeškauskas pasakoja, kad paskutinėse parodose vyrauja aukšto lygio stirninų trofėjai: „Galiu pasakyti, kad yra sumažėję šernų trofėjų, trūksta briedžių trofėjų, atsigauna elniai. Po nepriklausomybės buvo intensyviai šaudomos stirnos, o vėliau buvo draudimas, o dabar yra tikrai neblogų individų."

„Kai bus parengtas pasaulinis trofėjų registras, pamatysime, kaip atrodome pasauliniu mastu. Iki šiol Lietuvos medžiotojai atrodė gana neblogai. Lietuvoje sumedžiotas vilkas buvo pasaulio rekordas, dabar jis – antras. Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva tai jau yra šis tas“, – GRYNAS.lt kalbėjo A. Šeškauskas.

Ne vieną Lietuvos rekordą pasiekęs A. Šeškauskas pasakoja, kaip 1984-aisiais sumedžiojo stambų vilką.

„Radviliškio rajone, prie Bargailių eidavo maitintis lapės ir kiti žvėrys. Vieną naktį sėdėjau ir laukiau, maniau, galbūt vėl ateis kokia lapė. Po kurio laiko atklydo vilkų šeimyna – du seni vilkai ir trys jaunikliai. Nušoviau abu senius, o jaunikliai pabėgo. Buvo naktis, tai susikroviau į mašiną, ir tiek. Tuomet buvo tokia tvarka, kad reikėjo važiuoti rašyti akto, pamenu, kad ir premiją dar mokėdavo. Anksčiau aš to vilko nebuvau matęs, o naktį įvertinti, koks jis, buvo sudėtinga – mačiau, kad stambus žvėris, bet tai geriausiai nusako pėdos dydis“, – aiškina A. Šeškauskas.

Rekordų dar laksto ne vienas

Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininkas, medžioklės, medžioklės trofėjų ekspertų ir mokymo komisijos pirmininkas Algis Petrauskas GRYNAS.lt teigė, kad Lietuvos miškuose laksto dar ne vienas stambus laimikis. „Kiek medžioju, pastebiu, kad per tam tikrą laiką atsiranda vis geresnių trofėjų. Žmogus toks jau yra – tikisi ir randa. Lietuvos medžiotojai yra labai „kieti“, nemažai parsivežė pasaulio rekordų, todėl esame garsūs“, – pažymi A. Petrauskas.

GRYNAS.lt pasiteiravus, kuriuose Lietuvos regionuose yra daugiau stambių žvėrių, A. Petrauskas aiškina, jog viskas priklauso nuo dirvos, žemdirbystės, pašarinės bazės. „Kalbant apie stirninus, tai jie geriausi yra Vilniaus rajone, pasienyje su Baltarusija. Praėjusį medžioklės sezoną yra sumedžiotų labai daug gerų, senų, brandžių stirninų, vertų aukso medalių. Tuo metu elniai yra išsiblaškę – Alytuje, Dzūkijoje, taip pat Žemaitijoje. Vienas stambiausių briedžių sumedžiotas Vilkaviškyje, bet jų neblogų taip pat sumedžiota Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus rajonuose, nes čia jų populiacija yra didesnė“, – sako medžiotojas.

Pasak E. Tijušo, Lietuvoje esą nėra tokių vietovių, kur būtų skurdu trofėjų. „Žinoma, egzistuoja tam tikri dėsningumai dėl derlingesnių žemių. Dėl augmenijos žvėrys yra stipresni ir geriau išsivystę. Didžiausias ragais stirninai nuo seno tradiciškai sutinkami Rokiškio krašte, Suvalkijoje, vidurio Lietuvoje. Taurieji elniai yra labai plačiai pasklidę nuo Žagarės. Šiuo metu Lietuvos rekordu laikomas taurusis elnias buvo sumedžiotas Lazdijų rajone, todėl labai sunku apibrėžti, kokiame krašte ar vietoje tų trofėjų yra daugiausia“, – GRYNAS.lt kalbėjo E. Tijušas.

Kiek Lietuvoje yra medžiotojų?

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 31 tūkst. asmenų, turinčių leidimus laikyti medžioklinius ginklus, vadinasi, ir teisę medžioti.

Medžiotojų amžius Lietuvoje turi tendenciją eiti senėjimo linkme, tai esą gali būti susiję su visos Lietuvos gyventojų demografine padėtimi. Jauni (iki 20 m.) medžiotojai vidutiniškai sudaro vos 3,7 proc. Daugiausiai jaunų medžiotojų yra Utenos apskrityje.

Pagal gyvenamąją vietovę Lietuvoje medžiotojai pasiskirstę tolygiai – vidutiniškai 37 proc. medžiotojų gyvena kaimo vietovėse arba gyvenvietėse, 30,7 proc. gyvena miesteliuose arba nedideliuose miestuose, likę 32,3 proc. gyvena dideliuose miestuose.

Rekordai

Lapė buvo ASU medžioklės tvarkos specialistų išmatuota, pasverta ir įvertinta: svėrė – 10 kg, bendras kūno ilgis – 71 cm, uodegos ilgis – 44 cm, ausies ilgis – 11 cm, krūtinės apimtis – 44 cm, užpakalinės kojos ilgis – 11 cm.

Lapės kaukolė buvo įvertina 2012 m. medžioklės trofėjų parodoje: kaukolės ilgis –17,28 cm, plotis– 8,77 cm, balų suma – 26,05. K. Pečkaičio medžioklės trofėjus lapės kaukolė tapo oficialiai pripažintu Lietuvos lapių medžioklės trofėjų rekordu. Lapę sumedžiojo Karolis Pečkaitis, 2009 m. Virbalio miške, Vilkaviškio r.

Stirninas. Lietuvos rekordas – 751 g svorio, 350 cm³ tūrio, 214,85 balo įvertinti stirnino ragai. Europinės stirnos trofėjų pasaulio dešimtuke užima 6 vietą. Sumedžiojo 2000 m. Vilniaus rajone, Vytautas Kivaras, medžiotojų klubo „Melkis“ prezidentas.

Manguto trofėjus (kaukolė) – įvertintas 21,67 balo. Sumedžiotas 2010 m. lapkričio mėn. netoli Kazliškio miestelio, Rokiškio raj. Medžiotas – Aidas Rinkevičius, Rokiškio medžiotojų ir žvejų draugijos medžiotojas.

Barsuko trofėjus (kaukolė), įvertinta 24,47 balo. Sumedžiojo Ramūnas Keraitis, „Lekėčių“ klubo medžiotojas, 2011 m., Šakių r.