Šiuo metu į specialia kamera filmuojamą lizdą Rytų Lietuvoje, pušies viršūnėje, jau sugrįžo jo šeimininkai. Kovo viduryje, kaip ir įprasta žuvininkų rūšiai, pirmasis lizde pasirodė patinėlis, o paskutiniąją mėnesio dieną iš Afrikos grįžo ir patelė. Šiame lizde žuvininkai peri jau septynerius metus.
Pasak ornitologo Mariaus Karlono, tiesioginę transliaciją inicijavusių „Ornitostogų“ įkūrėjo, kitose pasaulio šalyse paukščių lizdus mokslininkai stebi ir informaciją tyrimams renka jau ne vienerius metus, tačiau Lietuvoje tokia praktika vis dar reta, o visuomenei transliacijos prieinamos tik išskirtinėmis progomis.
„Iš arti stebėti reto paukščio gyvenimą, jo elgesį, bendravimą poroje, jauniklių auginimą yra neeilinė patirtis. Iki šiol tą matydavo tik ornitologai, besirūpinantys nykstančių paukščių apsauga. Džiaugiamės, kad šiemet langą ar, tiksliau būtų sakyti, ekraną į vieno iš gražiausių mūsų krašto plėšrūnų gyvenimą galime atverti ir platesnei auditorijai. Viskas dėl kilnaus tikslo – supažindinti žmones su reta rūšimi, atkreipti dėmesį į jai kylančias grėsmes ir taip apsaugoti populiaciją“, – teigia M. Karlonas.
Šiai transliacijai buvo ruoštasi pusę metų, o kameros ir kitų prietaisų tvirtinimas šalia žuvininkų lizdo truko visą dieną. Ornitologo teigimu, viso to nebūtų įvykę be socialiai atsakingų ir gamtai neabejingų partnerių.
Visą reikiamą technologiją finansavo ir sukonstravo transporto ir logistikos įmonė „Transtira“.
Sugrįžo iš Afrikos ir ruošiasi perėti
Žuvininkų lizdą galima stebėti realiuoju laiku, taip pat yra galimybė pasižiūrėti 24 val. įrašą. Šiuo metu paukščiai jau sutvarkė po žiemos apirusį lizdą, susiporavo ir patelė jau pradėjo perėti.
Paprastai pirmuosius kiaušinius šios rūšies paukščiai sudeda pirmoje balandžio pusėje, peri ilgiau nei mėnesį, o jauniklius augina ir jais rūpinasi iki pat rugpjūčio, kai prasideda rudeninė migracija. Žuvininkų poros nariai žiemoja atskirai, dažniausiai centrinėje arba pietų Afrikoje.
Ant patelės pritvirtinto siųstuvo duomenimis, šią žiemą ji praleido Nigerijos atogrąžų džiunglėse prie senvaginės kilmės ežero. Atgal į Lietuvą pajudėjo kovo pradžioje ir, kirtusi Sacharos dykumą, Viduržemio jūra ir pusę Europos, jau kovo pabaigoje buvo netoli Lietuvos sienos. Siųstuvo duomenimis, patelės migracija namo truko 21 dieną.
Patelei išrinko Laumės vardą
Šį pavasarį ornitologai kartu su paukščiams neabejingais žmonėmis, atsižvelgdami į šios poros žuvininkų gyvenamąją vietą, miškų apsuptą aukštapelkę, šiai patelei išrinko lietuvių mitologinės miškų būtybės – Laumės – vardą.
Kaip parodė atlikti tyrimai, pernai ši žuvininkų pora išaugino tris jauniklius. Kasmet mūsų krašte peri apie 40-70 šių didingų paukščių porų. Didžioji dalis populiacijos – ežeringuose Rytų Lietuvos miškuose.
Tiesioginė transliacija iš erelių žuvininkų lizdo – gamtosauginis projektas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos ornitologų draugija (LOD), kuri šiuo metu su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi ir Gamtos tyrimų centru rengia knygą „Lietuvos fauna. Paukščiai“. Visa medžiaga apie žuvininkų veisimosi biologiją ir ekologijos ypatumus bus panaudota minėtame leidinyje ir mokslinėse publikacijose ateityje.
Tiesioginę transliaciją iš erelių žuvininkų lizdo galima stebėti www.ornitostogos.lt