Išskirtinis atvejis: tinkluose surado vieną rečiausių Lietuvos žuvų

Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Edvardas, kuris Baltijos jūroje sugavo keistą laimikį ir teiravosi, kokia tai žuvis.

„Jūroje 6 km atstumu nuo kranto į tinklus papuolė įdomi žuvis. Buvo dar gyva, taigi paleidau“, - rašė skaitytojas.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus biologas Kęstutis Skrupskelis, pamatęs žvejo atsiųstas nuotraukas, teigė, kad tai – aštriašnipio eršketo (Acipenser oxyrinchus) jauniklis.

„Šių žuvų atkūrimo Baltijos jūroje programa vykdoma nuo 2011 metų, į upes kasmet išleidžiama šių žuvų jauniklių, kurie paaugę migruoją į jūros priekrantę maitintis. Dalis išleidžiamų žuvų yra ženklinamos. Smagu žinoti, kad ją pagavęs žvejys šią žuvį paleido atgal“, - aiškino K. Skrupskelis.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis taip pat antrino kolegai ir teigė, kad, be jokios abejonės, tai - eršketas. Didelė tikimybė, kad tai atriašnipis eršketas, kurių atkūrimo programoje dalyvauja ir Lietuvos žuvininkai.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas taip pat pritarė kolegoms ir džiaugėsi, kad žuvis buvo paleista.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys teigė, kad nepaleidęs šios žuvies žvejys galėjo užsidirbti ir nemažą baudą.

„Dalis paleidžiamų žuvų suženklinama. Vieną tokį suženklintą eršketuką pagavo žvejys net Suomijos Alandų archipelage. Tai rodo, jog jie išleisti nuplaukia didelius atstumus. Žinoma, jog jų nemažai pakliūna į žvejų tinklus Kuršių mariose (tiek Lietuvos, tiek Kaliningrado sričiai priklausančiuose vandenyse), Baltijos priekrantėje. Rūšis saugoma, tad žvejai gerai daro paleisdami šias žuvis atgal į vandenį. Beje, už šių žuvų gaudymą gręsia labai didelės baudos“, - teigė L. Ložys.

Teigiama, kad aštriašnipis eršketas šiuo metu yra viena labiausiai nykstančių eršketinių žuvų rūšių, įrašytų ne tik į Lietuvos, bet ir į Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, kitų šalių saugomų rūšių sąrašą.

Lietuvoje šis eršketas dažniausiai buvo aptinkamas Nemuno baseine, Nemuno upės intakuose (Neryje, Sčaroje, Merkyje, Šventojoje) ir buvo svarbus žvejybos objektas, dėl žmonių kaltės išnykęs apie 1955 m. Daugelis mokslininkų mano, kad taip įvyko dėl nekontroliuojamos verslinės žūklės, užtvankų statybos ant upių, kuriose vykdavo nerštas, taip pat vandens kokybės pablogėjimo ir nerštaviečių sunaikinimo.

Aštriašnipiai eršketai į Šventąją pirmą kartą išleisti 2011 metais – 30 eršketų jauniklių dovanojo Lenkijos žuvininkystės institutas. 2012 metų rudenį į Šventąją pirmą kartą paleistas ne atvežtas iš užsienio, o Lietuvos žuvivaisos specialistų inkubuotas eršketų mailius. Žuvų ikrai buvo atgabenti iš Kanados, eršketukai paauginti Žuvininkystės tarnybos poskyriuose, esančiuose Rusnėje bei Simne.