Matė pirmą kartą
Virš ežero besisukantį sūkurį Jaroslav nufilmavo gegužės 31 dieną apie 19 valandą vakaro. Vaikinas jį stebėjo nuo kito kranto, tačiau priartinus vaizdą buvo aiškiai matyti, kaip oras virš vandens paviršiaus sukasi.
„Poilsiavome prie ežero su drauge. Draugė atkreipė dėmesį į keistą reiškinį ežere, pagriebėme telefonus ir pradėjome filmuoti. Pats reiškinys truko apie 2-3 minutes. Lauke švietė saulė, kartais praplaukdavo vienas kitas debesėlis, pūtė nestiprus vėjelis. Buvo tikrai gan ramus vakaras“, – pasakoja vaikinas.
Jis sako, kad anksčiau tokių reiškinių matyti neteko, bet vaizdas buvo tikrai nuostabus.
Retai pasitaiko išvysti
VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas G. Stankūnavičius sako, kad vaizdo įraše užfiksuotas vandens sūkurys, kuris yra panašus į laukuose be augmenijos ar su reta augalija susidarančius dulkių sūkurius.
„Paprastai dulkių sūkuriams susidaryti užtenka vėsesnio oro prietakos iš vėsesnių teritorijų (miško, pievos ar kt.) ant įšilusio dirvos paviršiaus. Tačiau ant vandens paviršiaus tas oro ir vandens temperatūros skirtumas turi būti didesnis nei dirvos atveju. Šie sūkuriai yra mažo masto pusės- dešimties metrų ir labai trumpalaikiai – trunka 5-30 sekundžių, retais atvejais - kelias minutes. Geriausios sąlygos jiems susidaryti yra kai po santykinai šilto laikotarpio staigiai atvėsta orai“, – sūkurio susidarymo priežastis aiškina klimatologas.
Pašnekovas sako, kad dulkių sūkurys Lietuvoje tikrai dažnas reiškinys, jį galima pastebėti kai ūkininkai akėja dirvą: „Dažnai vėjas pučia esant šaltam orui, bet šviečiant saulei, todėl susidaro tokie sūkuriai. Vandenyje tokius sūkurius pamatyti galima gerokai rečiau.“
„Dažniausiai šaltas oras užteka virš šiltesnio vandens paviršiaus ir sūkuriuoja tokiu būdu. Ne visada tas sūkurys susidaro, turi būti išimtinės sąlygos. Dideliam sūkuriui susidaryti jau reikia daugiau energijos, – aiškina klimatologas. – Jei būtų palankios sąlygos, gal ir viesulas vandenyje susidarytų.“
Anot jo, išties didelis sūkurys turėtų siekti apatinę debesų ribą, o šis, kuris užfiksuotas, tiesiog parodo, kad oras yra labai nepastovus ir maišosi tarpusavyje.
Lietuvoje nefiksuoti
Virš vandens telkinių susidarančių sūkurių, anot jo, žmonės yra matę, tačiau meteorologijos stotyse niekas nėra tokių reiškinių dokumentavęs, todėl nežinoma, kokio stiprumo jie buvo. Klimatologui yra tekę matyti mėgėjiškų nuotraukų, kuriose užfiksuoti sūkuriai virš Kuršių marių ir virš Baltijos jūros, bet jie buvo toli nuo kranto, todėl sunku pasakyti, koks jų tikrasis dydis.
G. Stankūnavičius sako, kad daugiausiai užfiksuotų viesulų yra virš sausumos. Šiemet gegužės 29 dieną suėjo ir 40 metų nuo paties stipriausio viesulo Lietuvoje. Jis pasirodė Širvintose dar 1981 metais. Tuomet į orą kilo net traktoriai.
Klimatologas sako, kad didelis viesulas vandenyje gali ne tik valtį, bet ir tralerį (žvejybos laivas žūklauti tralu – red. past.) apversti.
Daugiausiai išties įspūdingų, tačiau labai pavojingų viesulų galima pamatyti Amerikoje, kur jie vadinami tornadais.
Klimatologas sako, kad sūkuriui susidaryti reikalinga energija, todėl jei didėja atmosferos temperatūra, taip pat šokteli metinė vandens telkinių temperatūra, yra didesnė tikimybė, kad išsiskirs didesni energijos kiekiai, reikalingi tokiam sūkuriui gimti. Tiesa, reikia ir daugiau sąlygų, nepakanka vien šiltesnio vandens ar šaltesnio oro.
Anot jo, susidaręs viesulas praktiškai siekia debesies apatinę ribą, o vasaros metu ji gali būti ir 1,5 kilometrų aukštyje.