Šiaulių universiteto Botanikos sode sausio mėnesį pražydo eleborai, plautės ir saulutės. Botanikos sodo direktorės Astos Klimienės teigimu, dėl tokio klimato poveikio augalams nuogąstauti nereikėtų — daugelis jų yra pasiruošę žiemoti. Jei žiema ir toliau bus švelni, padaugės kenkėjų ir ligų sukėlėjų.
Į „Šiaulių krašto“ skaitytojų klausimą, jei nebus sniego ir staiga spustelės šaltukas, ar vegetarams gresia badas, Asta Klimienė atsakė, jog tokiu atveju nusilpę ir ligoti augalai tikrai gali neišgyventi, kiti — susilpnėti. Todėl pavasarį reikėtų labiau jais pasirūpinti — patręšti, vaismedžius nupurkšti nuo ligų ir kenkėjų. Bet nėra buvę, kad iššaltų ir žūtų visi. Tuo labiau, kad žiema tik įpusėjo.
Anot botanikės, sodininkai jau dabar turėtų nubalinti medžius. Jei spustelėtų šaltukas ir nebūtų sniego, reikėtų mulčiuoti braškes, rodžersijas, eremūrus, tulpes, vilkdalgius. Tačiau, pakilus temperatūrai, ar anksti pavasarį, mulčią reikėtų nuimti.
A.Klimienė teigia, kad vienodų žiemų nebūna: po šiltesnių žiemų ciklo gali sekti net arktinės žiemos. Todėl auginant augalus, kurie yra prisitaikę prie tokių nepastovių žiemų ir vasarų, mažiau bus nuostolių ir problemų.
GRYNAS.lt rašė, kad jau rudenį augalai elgėsi keistai, pranašaudami neįprastą žiemą. Senoliai sakydavo: „beržo lapai gelsta kuokštais – bus permaininga žiema“, „ąžuolai daug gilių subrandino – bus snieginga žiema“.
Sniego dar nebuvo, tačiau tai gali būti ir krituliai. Rudenį masiškai buvo stebimas augalų antrinis žydėjimas. Pražydo vyšnios, obelys, kaštonai, rododendrai ir net labai retai kada antrąsyk pražystantis ąžuolas. Augalai neklydo, žiema neįprasta, todėl neaišku ruduo dabar ar pavasaris, nes žydi ir vasarą ir pavasarį pražystantys augalai.