Jurgita sakė, kad briedę su jaunikliu nufilmavo iš toliau, telefono kamera vaizdą teko „gerai pritraukti“. Pamačiusi gyvūnus ji tarstelėjo „labas“, šie trumpai pastoviniavo, pažvelgė į ją, o vėliau nuėjo savo keliais.
Medžiotojas ir gamtos entuziastas Ramūnas sako, kad briedžiai, elniai ir danieliai sutinkami visoje Lietuvoje, tik kai kuriose jos dalyse yra daugiau vienos rūšies žvėrių, o kitose – kitos.
Ramūnas tikina, kad paprastai kanopiniai žvėrys aktyvesni naktį, kai žmonių miškuose nėra, taip pat jų aktyvumas didėja vakare, o dieną jie slepiasi. Vis dėlto tai nereiškia, kad jo niekada nesutiksite šviesiuoju paros metu.
„Dieną jie kažkur saugiai guli krūmuose, ilsisi. Bet jei žmogus atsiranda miške dėl kažkokių priežasčių – grybauja, uogauja ar atėjo pasivaikščioti – gali būti, kad jis užeis į tą buveinę, kur gyvūnas nakvoja.
Briedžiai daugiau laikosi prie šlapynių, mėgsta pelkynus, dieną praleidžia atokesnėse vietose po priedanga. Ant saulės jie nebus, nes vasarą karšta. Jie labiau renkasi vietas prie vandens, prie raistų pelkių. Taip pat ir elniai mėgsta slėptis paunksmėj, tankmėj, niekada nebus atviroje vietoje. Atviroje vietoje žvėrys laikosi tik kai išeina vakare arba naktį“, – paaiškina jis.
„Toks patarimas – jeigu tu nori sutikti žvėrį miške, eik tyliai, dairykis, klausykis, bet jei nenori, atėjai saugiai pabūti, geriau, kad žvėris pirmas tave išgirstų, užuostų ar pamatytų“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, tai tikrai nereiškia, kad atėjus į mišką reikia šūkauti ar kelti papildomą triukšmą, pakanka ramiai kalbėtis, nusikosėti, trakštelėti šaką ar net paniūniuoti kokią dainą.
„Žvėries klausa yra šimtą kartų geresnė nei žmogaus. Jis gali įvertinti situaciją ir saugiai pasitrauks pats. Kad ir sutraškėti, garsiau sukalbėti užtektų, svarbu – neužklupti žvėries netikėtai. Nes netikėtai užkluptas žvėris gali būti neprognozuojamas. Jam gali kilti agresija. Taigi, jis turi pirmas apie jus sužinoti“, – kalba Ramūnas.
Anot jo, pats gyvūnas prie žmogaus nesiartins ir nebandys pulti, jei nebus provokuojamas. Nebent tai bus briedžio ar danielių patelė, kuriai pasirodys, kad jos jaunikliui kyla pavojus. Jis ragina pačiam žmogui neiti artyn žvėries, net jei tai – tik jauniklis. Šio jokiu būdu negalima liesti ar kažkaip gelbėti.
„Tarkim, pavasarį, vasaros pradžioje, kai būna elnių, briedžių jauniklių vedimo laikotarpis, yra pavojingiau. Geriau tokiu laiku – nuo gegužės iki birželio vidurio – mažiau lankytis miškuose. Juolab, kad tuo laikotarpiu dar nėra nei grybų, nei uogų, todėl nereikia be reikalo landžioti į mišką, kelti triukšmą. Geriau jų nebaidyti, netraumuoti. Ir pačiam žmogui pavojinga.
Pavyzdžiui, briedžio patelė bus labai pavojinga jeigu žmogus paklius šalia jauniklio. Ji gali ginti jauniklį matydama žmoguje grėsmę. Paskui, kai jaunikliai paauga, būna stiprūs, vikrūs, pamatę žmogų patys pasitraukia. Bet jei jaunikliai dar maži, situacija gali būti sudėtinga“, – atkreipia dėmesį Ramūnas.
Jei vis dėlto taip nutiko, kad gyvūnas bando pulti, reikia bandyti atsitraukti slepiantis už tankesnių krūmų ar po kokia kita priedanga, sako pašnekovas.