GRYNAS.lt kalbinti ichtiologai ne kartą aiškino, kad nykstančių žuvų vertėtų nevalgyti. Taip mes prisidėtume prie jų išteklių atstatymo. Tačiau šia rekomendacija vadovaujasi toli gražu ne visi. O kol vyksta intensyvi žvejyba, šios rūšies atstovų vis labiau mažėja.
Kita vertus vien to neužtenka. Prie šios rūšies nykimo labai prisideda ir kylanti vandens temperatūra. To nepavyks išvengti, jei nesustabdysime klimato kaitos. O to be mūsų visų pastangų niekas tikrai nepadarys. Todėl jau dabar pats metas pradėti vartoti mažiau elektros, persėsti į viešąjį transportą ir apskritai mažinti vartojimą. Taip prisidėsime prie nykstančioa rūšies išsaugojimo.
Jūrinės nėgės paplitusios Šiaurės Atlante, taip pat Baltijos jūroje. Lietuvoje jų sugaunama Kuršių mariose ir Nemuno deltoje, kur jos tėra praeivės - neršia iš Baltijos į gėlus vandenis. Neršia pavasarį, ant smėlėto grunto. Suaugusios nėgės minta vandens gyvūnų (ryklių, kitų žuvų, banginių) krauju, kartais bestuburiais. Neršdamos nesimaitina. Po neršto žūva. Ši žuvų rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Lietuvoje šiuo metu randamos 2 rūšys: upinė nėgė (lot. Lampetra fluviatilis) ir mažoji nėgė (lot. Lampetra planeri). Jūrinė nėgė (lot. Petromyzon marinus) pastačius Wellandʼo laivybos kanalo ir šliuzų sistemą apie 1920 metus išplito Didžiųjų ežerų sistemoje ir sukėlė vieną didžiausių ekologinių katastrofų. Paprastai šios parazitinės rūšies žuvys neršia upėse ir upeliuose, iš kur paaugusios vėliau migruoja į jūrą ir ten maitinasi siurbdamos stambesnių žuvų kraują. Didžiuosiuose ežeruose įsikūrusios nėgės neršia jų intakuose, o maitintis migruoja į ežerus. Nėgė, siurbdama aukos kraują ir kūno skysčius, dažnai ją pražudo, rašo Klaipėdos universiteto profesorius, Nerijus Nika.
Vietinės ežerų žuvų bendrijos evoliucionavo be jūrinių nėgių draugijos, todėl žuvys nebuvo prisitaikiusios prie labai agresyvių naujųjų kaimynių. Taip nėgės ir intensyvi verslinė žvejyba beveik sunaikino vertingų vietinių ežerinių upėtakių (lot. Salvelinus namaycush) ir kitų stambesnių verslinių žuvų populiacijas, o kartu ir žvejybos verslą Didžiuosiuose ežeruose
Praeitame amžiuje visų trijų pagrindinių Europos nėgių rūšių (jūrinės, upinės ir mažosios) ištekliai pradėjo sparčiai mažėti, todėl dabar jos čia saugomos. Tad ir nėgių tyrimų kryptys Europoje daugiausia susijusios su išteklių valdymu ir apsauga. Nėgės yra primityviausi dabar gyvenantys stuburiniai gyvūnai, todėl atlikta daug tyrimų, kurie evoliucijos požiūriu lygina nėgių ir lašišinių žuvų fiziologinius, biocheminius, imunologinius bei kitokius biologijos aspektus. Tačiau beveik netyrinėta kitokia nei parazitinė nėgių ir lašišinių žuvų tarpusavio ekologinė sąveika.
Didžiosios Britanijos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, jūrinės nėgės nykimą galėjo paskatinti vandens temperatūros pokyčiai bei didėjanti tarša - ši žuvis mėgsta šiltesnį, švarų vandenį. Taip pat jūrinių nėgių populiacijos mažėjimą spartina vandens konstrukcijų statybos jų nerštavietėse.