Kaip greitai ūkininkų laukuose plinta Kolorado vabalai ir kiti kenkėjai?

Šiltėjančiame pasaulyje - daugiau vietos Kolorado vabalams ir kitiems pasėlių kenkėjams. Pasėlius puolantys kenkėjai ir ligos po pasaulį sklinda greičiau dėl sparčios klimato kaitos, rodo naujas tyrimas.

Ekseterio ir Oksfordo universitetų tyrėjai nustatė, jog pasėlių kenkėjai vidutiniškai pajuda po tris kilometrus per metus, praneša bbc.co.uk. Šis kenkėjų judėjimas vyksta šiaurės ašigalio link šiauriniame pusrutulyje ir pietų ašigalio link pietiniame, kur organizmai įsitvirtina teritorijose, kuriose jiems anksčiau buvo per šalta gyventi. Tyrimas buvo neseniai išspausdintas moksliniame žurnale „Nature Climate Change“.

Pasak statistikos, šiuo metu nuo 10 iki 16 proc. viso pasaulio derliaus yra prarandama dėl įvarių ligų. Mokslininkai perspėja, kad dėl kylančios temperatūros problema gali dar paaštrėti. Tyrimui vadovavęs Danas Bebberis iš Ekseterio universiteto sakė: „Apsirūpinimas maistu yra vienas iš didžiausių išbandymų, su kuriais susidursime per artimiausius dešimtmečius. Turime stengtis, jeigu tik įmanoma, apsaugoti kuo daugiau derliaus nuo ligų ir kenkėjų.”

Citata

Vienas toks pavyzdys yra Kolorado vabalas. Klimato šiltėjimas leido vabalui pastaraisiais metais netrukdomam judėti šiaurės kryptimi ir įsitvirtinti Suomijoje ir Norvegijoje, kur anksčiau šaltos žiemos būtų šį kenkėją pražudžiusios.

Mokslininkai išanalizavo per paskutinius 50 metų visame pasaulyje surinktus duomenis apie 612 pasėlių kenkėjų ir ligų sukelėjų rūšių. Tarp šių buvo grybeliai, pavyzdžiui, kviečių rūdis (Puccinia rūšys), pasiglemžianti didžiulius derliaus plotus Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, taip pat vabzdžiai, pavyzdžiui, kalninių pušų kinivarpa (Dendroctonus ponderosae), žudanti medžius JAV ir Kanados vakaruose. Į sąrašą įtrauktos ir įvairios bakterijų rūšys, virusai ir mikroskopinės apvaliosios kirmelės (nematodai).

Tirtų organizmų plitimas buvo nevienodas – kai kurių drugelių ir kitų vabzdžių užimamų teritorijų ribos pasislinko beveik 20 kilometrų per metus, o kai kurios bakterijų rūšys išvis nepajudėjo. Tačiau buvo nustatyta, jog nuo 1960 metų vidutiniškai kenkėjai ir ligų sukelėjai plito trijų kilometrų per metus greičiu.

Tyrėjai įsitikinę, jog daugeliu atveju tarptautiniai pasėlių mainai yra kalti dėl ligų ir kenkėjų plitimo iš vienos šalies į kitą. Tačiau, kad organizmas naujoje vietoje įsitvirtinų yra būtinos tam tinkamos sąlygos. Dėl kylančių pasaulinių temperatūrų daugelis anksčiau atšiaurių teritorijų dabar yra žymiai tinkamesnės kenkėjams daugintis ir plisti. 

„Pati įtikinamiausia hipotezė paaiškinanti matomus ligų ir kenkėjų poslinkius – klimato kaita. Vienas toks pavyzdys yra Kolorado vabalas. Klimato šiltėjimas leido vabalui pastaraisiais metais netrukdomam judėti šiaurės kryptimi ir įsitvirtinti Suomijoje ir Norvegijoje, kur anksčiau šaltos žiemos būtų šį kenkėją pražudžiusios,” - teigė D. Bebberis. 

Pasak tyrėjų, informacijos dar labai trūksta tam, kad būtų galima įvertinti tikruosius problemos mastus ir nuspėti, kur šiuo metu yra kenkėjai ir kur jų populiacijos plis toliau. Mokslininkai teigia, jog vienas iš būdų sulaikyti jų plitimą ir pasėlių užkrėtimą naujomis ligomis – atidesnė valstybės sienų kontrolė ir įvežamų augalų karantinas.