Vietiniai gyventojai sako, kad snigo ten praėjusią dieną ir naktį. Klimatologai pripažįsta, kad galvą, kodėl sniegas pasiskirsto nevienodai, tenka sukti ir jiems, tačiau keletą versijų jie išskirti gali.
Sniego kiekį nulemia šilumos salos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys GRYNAS.lt pripažino, kad sniego skirtingi Vilniaus mikrorajonai gauna ne po lygiai ir tai lemia kelios priežastys.
„Pastebėjome, kad Vilniuje tarp skirtingų mikrorajonų sniego kiekis skiriasi, o kodėl taip nutiko, yra labai įdomus klausimas. Klausinėjau to ir kolegų. Ir mes neturime vienareikšmiško atsakymo, kodėl taip skiriasi (sniego kiekis – red. past.) tarp skirtingų mikrorajonų. Faktas, kad debesys, kurie slinko per Lietuvą, nebuvo apėmę visos teritorijos ir dėl to skirtingose vietose iškrito mažiau ar daugiau sniego“, - aiškino J. Kilpys.
„Vilniuje sniego kiekio skirtumai galėjo būti nulemti vadinamosios šilumos salos – kai miestuose dėl dirbtinių šilumos šaltinių yra daug šilčiau, tarkime, prie katilinių. Miesto centre paprastai būna daug šilčiau nei priemiesčiuose“, - teigė klimatologas.
Jeigu po šaligatviu yra paklotos šiluminės trasos, sniegas taip pat tirpsta greičiau nei ten, kur tokių trasų nėra.
„Sniego kiekį gali nulemti ir reljefas. Vilnius yra aukštėjantis, ant aukštesnių kalvų sniego dažniausiai iškrenta šiek tiek daugiau“, - pridūrė J. Kilpys.
Vis dėlto klimatologas atkreipė dėmesį, kad Vilniuje sniego kiekis yra matuojamas tik vienoje vietoje – Trakų Vokėje. Kitose vietose matavimai nėra atliekami, todėl skirtumus galima pamatyti tik vizualiai.
Ten, kur didesnė tarša, sniegas tirpsta greičiau
Gyvenantys netoli Zietelos gatvės ir stebintys rūkstantį biokuro katilinės kaminą svarstė, kad galbūt iš šio kamino virstantis garas kondensuojasi ir dėl to sniego šiose apylinkėse iškrenta gausiau nei kitur. Klimatologas J. Kilpys paaiškino, kad greičiau yra atvirkščiai – sniegas dėl katilinės darbo gali tik greičiau ištirpti, o ne gausiau prisikaupti.
„Dėl katilinių ir jų sukeliamos taršos sniego turėtų būti mažiau. Ten, kur yra didesnė tarša, ji iškrenta ant sniego ir tuomet sniegas turi didesnę galimybę greičiau ištirpti. Jis yra tamsesnis ir dėl saulės šilumos jis ištirpsta greičiau negu būtų neužteršta vietovė ir sniegas būtų švarus ir baltas“, - dėstė klimatologas.
Anot pašnekovo, jeigu toje vietoje iš tiesų yra gausiau sniego, tai gali lemti nebent reljefo ypatumai, nes ten yra Neries slėnis ir nuo jo vietovė kyla aukštyn - yra susiformavusi ant kalvos.
Komentuodamas versiją dėl susidarančio kondensato, klimatologas patikslino, kad tai labiau būdinga rūkui: „Tokiu būdu gali susidaryti kristalinis rūkas, tarkime, žiemą kartais pastebimos ore tokios lyg mažos blizgančios ledo adatėlės. Jeigu iš šiluminių katilinių išmetami vandens garai, gali būti, kad tie lašeliai, esantys vandens garuose, kondensuojasi ir ore susidaro daugiau ledo kristalėlių, jie gali žibėti, aplink susidaryti šerkšnas, bet tikrai ne sniegas“, - paaiškino J. Kilpys.
O štai komentuodamas situaciją Liepkalnyje, klimatologas patvirtino, kad ten iš tiesų sniego šiuo metu yra susidarę gerokai daugiau. Tačiau šio, jo teigimu, pripustė sniego gaminimo mašina, naudojama slidinėjimo trasose: „Liepkalnyje dabar tikrai daug sniego, bet jie daro dirbtinį sniegą ir, be abejo, vėjas jį išnešioja į apylinkes. Tikrai tikiu, kad ten sniego yra daug daugiau, bet dėl slidinėjimo trasų ir dirbtinio sniego“, - sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas.
Liepkalnio gyventojas: gražu, bet nėr sveikatos sniegą nukasinėt
GRYNAS.lt žurnalistus, nuvykusius prie Liepkalnio trasų, pasitiko tikrų tikriausia žiema. Gražiai apsnigtos obelys, eglės, gyventojų trobos, kiemai. Užsukus į vieną iš jų mus pasitiko vietos gyventojas Henrikas, sėdintis apsnigtoje pavėsinėje ir lėtai traukiantis dūmą. Užkalbintas vyras pasiūlė apsidairyti aplink ir pasigrožėti apsnigtu kraštovaizdžiu.
77-erius metus skaičiuojantis vyras teigė savo name prie Liepkalno trasų gyvenantis dar nuo 1950-ųjų. Ir nors žiemos malonumai jį paprastai džiugina, dėl susilpnėjusios sveikatos vyras guodėsi nebegalintis nusikasti kiemo, kai sniego pripusto itin daug.
„Esu patyręs insultą ir dėl to turiu paralyžių – sniego tikrai nevalysiu, tai bus neįmanoma – net tako iki tualeto nepadarysiu. Praeitais metais buvo kieme šiek tiek sniego, o dabar, kai padarė (paleido sniego mašiną – red. past.) - labai gražu, žmonės ilsisi - ką darysi... Man irgi tai patikdavo jaunystėje. Bet dar palaukite – nebuvo sniego iš debesų, kai pripūs, pripustys – bus neįmanoma“, - teigė Henrikas.
Tai, ką pamatėme jo kieme, buvo pripustyta per kelias dienas, nes, anot vietinio, sniego mašina slidinėjimo trasose dirba dieną ir naktį.
„Tegu pučia kiek nori, bet aš kiemo nukasti negalėsiu. Negalės ir žmona, nes jai irgi 73-eji metai. Negalėsiu išeiti iš namų“, - skundėsi Henrikas.
Kuo didesnis šaltis, tuo daugiau sniego galima pagaminti
„Liepkalnio trasų“ personalo ir projektų vadovė Eglė Virbašiūtė teigė, kad slidinėjimo trasose iš viso naudojama 10 sniego patrankų. Jas įjungti galima tik tuomet, kai temperatūra nukrenta ne mažiau 3 laipsnių šalčio. Jos yra reikalingos tuomet, kai sniego natūraliai dar nėra ir reikia suformuoti trasas. Vėliau natūraliam sniegui iškritus, mašinos įjungiamos tik tuomet, kai sniego trūksta.
E. Virbašiūtės teigimu, sniegas slidinėjimo trasose pradėtas purkšti pirmadienį ir jau atidarytos trys slidinėjimo trasos. „Kiek sniego mašinų turime, visos veikia ir sniegą gamina – bandome kuo greičiau atidaryti visas trasas“, - sakė „Liepkalnio trasų“atstovė.
Jeigu turite panašių istorijų, o gal jau spėjote nufotografuoti žiemiškus gamtos vaizdus, siųskite visa tai GRYNAS.lt redakcijai el. paštu grynas@grynas.lt