Kas kaltas dėl Atlante gaištančių delfinų - teršalai ar plintanti epidemija?

Nuo praėjusio mėnesio Atlanto vandenyno paplūdimiuose padaugėjo gaištančių į krantą išplautų delfinų. Jūrų biologai neslepia nerimo, praneša qz.com.

Iki 2012 metų storanosių delfinų (bottlenose dolphins) mirštamumo rodiklis nė vienoje valstijoje nesiekė daugiau kaip 15, o 2013 m. vien per praėjusią savaitę Niudžersyje ir Virdžinijoje jau perkopė atitinkamai 35 ir 70, rodo naujausi Nacional Oceanic ir Atmospheric Administration duomenys.

Federalinė vyriausybė šią situaciją apibūdino kaip neįprastą delfinų mirštamumo reiškinį ir pareiškė, kad būtina imtis skubių priemonių. Paaiškėjo, kad masinis jūros gyvūnų mirštamumas nėra toks jau retas reiškinys. Šiemet jau 600 lamantinų nugaišo Floridoje ir 362 jūrų liūtai Kalifornijoje. Nepaisant to, delfinų žūtys susilaukia daug dėmesio žiniasklaidoje, greičiausiai dėl to, kad delfinai pripažinti kaip ilgiausią atmintį turintys gyvūnai iš visų kitų gyvūnų, jie labai sąmoningi ir greitai geba pamėgdžioti žmonių elgesną. 

Dar vienas argumentas, kodėl žmonės taip susirūpinę būtent delfinais, yra tas, kad šių gyvūnų populiacija jūroje yra geras indikatorius visos jūros sveikatai nustatyti. „Delfinai yra bene svarbiausias rodiklis, nustatant mūsų vandenyno sveikatą“, - pabrėžė jūrų mokslininkas Mattas Huelsenbeckas.

Veiksniai, kurie gali lemti storanosių delfinų mirtis, apima ligas, toksinus, vandenynų rūgštėjimą ir prastą delfinų mitybą. Šiemet po masinio delfinų kritimo, į pirmą jiems būdingų ligų sąrašo vietą išsiveržė tymai. Skaičiuojama, kad nuo šios ligos vidurio Atlante 1987 m. nugaišo nuo 740 iki 1200 storanosių delfinų. Šiuo metu vienam delfinui yra diagnozuotas virusas, kuris plinta delfinams iškilus į vandens paviršių įkvėpti oro.

Net jeigu ir paaiškės, kad iš tikro tai yra epidemija, negalima atmesti ir kitų veiksnių, darančių įtaką delfinų populiacijos mažėjimui. Tai yra klimato kaita ir užterštumas. Mokslininkai sako, kad jau dabar yra tam tikrų įrodymų, kad delfinai gaišta ne dėl epidemijos, o dėl užterštumo. Tai, pasak Smithsonian Natural History Museum žinduolių eksperto Charles Potter, rodo viena svarbi detalė – šiuo metu randama labai daug nugaišusių delfinų patinų, kurie įprastai neturi apsaugos mechanizmo nuo teršalų. 

Nepriklausomai nuo mirštamumo priežasties, skaičiai kyla aukštyn – praėjusią savaitę Virdžinijoje nugaišo 35 storanosiai delfinai. Mirštamumo rodikliai fiksuojami ir Floridoje bei Teksase. Panašaus pobūdžio delfinų mirtys pastebėtos ir Italijoje bei Australijoje ir labai tikėtina, kad atslinko jau ir į Norvegiją.