Vienareikšmiai teigti, kad ilgaausių tik mažėja, negalima. Skaičius priklauso ir nuo konkrečių Lietuvos regionų (vienuose tikrai sumažėjo, kituose – liko tiek pat, trečiuose, atvirkščiai – šiek tiek pagausėjo). Tikslią statistiką susirinkti sunku, nes Lietuvoje nepriimta skaičiuoti kiškius – jie priskiriami prie smulkių žinduolių ir suskaičiuoti juos labai sunku, nepaisant to, kad baltųjų kiškių rūšis įrašyta į Lietuvos Raudonąją Knygą nuo 1989 m. (3R kategorija). Todėl statistines išvadas galima daryti tik pagal sumedžiotų pilkųjų kiškių (nesaugoma rūšis) kiekį kiekvienais metais.
LR Aplinkos Ministerijos viešai skelbiami duomenys apie sumedžiotų pilkųjų kiškių kiekį nuo 2014 iki 2020 m. tikrai nerodo vien sumažėjimo. Skaičiai svyruoja ir į pliusą, ir minusą.
Kiškių medžioklės sezonas vyksta nuo lapkričio 3 d. iki sausio 31 d. Kol kas nėra naujų duomenų apie 2020-2021 m., nes sezonas dar nesibaigė. Bet galime matyti, jog 2015-2017 m. buvo šioks toks pagausėjimas, paskui sumažėjimas 1328. Vėliau 2018-2019 m. - smarkus padidėjimas dviem tūkstančiais, o praeita žiema byloja apie didelį sumažėjimą. Nors tai ir nerodo tikro gyvų kiškų skaičiaus, o tik tiek, kiek pavyko sumedžioti. Gal medžiotojai tą sezoną buvo prastesni, o gal kiškiai gudresni. Medžioklinė kreivė eina bangomis: po sumažėjimų - pagausėjimai. Tikėtina, kad 2021 m. statistika parodys pliusą.
Jeigu per praeitą žiemą buvo užfiksuotas populiacijos sumažėjimas, tuomet bandykime atlikti tyrimą „Kodėl?", kur kiekvieną versiją būtina kruopščiai išnagrinėti ir surasti priežastį. Šiuo metu turime tokių versijų:
• Kiškius naikina kiti plėšrūnai, kurių populiacija pagausėjo;
• Klimato kaita (lietingos žiemos ir sausringos vasaros);
• Itin modernizuota žemės ūkio technika ir pesticidai.
Pagausėjusi plėšrūnų populiacija
Pagrindinė versija, pagrįsta logika ir statistika – lapių ir vilkų populiacijos padidėjimas. Sąsaja tarp lapių populiacijos ir kiškių tikrai yra. Daugėja lapių – mažėja kiškių. Labai sniegingomis žiemomis lapėms darosi sunkiau gaudyti graužikus po storu sniego sluoksniu, todėl jos atkreipia daugiau dėmesio į kiškius, kaip į lengvesnį grobį. Ir atvirkščiai – lapių populiacijai laikinai mažėjant, kiškių gyvenimo sąlygos pagerėja. Pavyzdys – 2015 m. užfiksuotas lapių pasiutligės pikas, daug jų tada nugaišo nuo šios ligos. Užtai tų pačių 2015 m. gruodį Kauno apylinkių gyventojai pradėjo skųstis dideliu kiškių antplūdžiu (sodybose ir kaimuose kasdien buvo apgraužiami medeliai ir krūmai). Tą patį pagausėjimą rodo ir 2015-2016 m. sumedžiotų ilgaausių statistika. Po 2 metų lapių populiacija atsigavo, o kiškių pradėjo mažėti.
Lapės dabar žymiai mažiau medžiojamos, nes jų kailis jau nebėra toks paklausus. Tai dar viena iš lapių padaugėjimo priežasčių. Kaip kova su pasiutlige Europos mastu. Austrijos gamtininkai padarė tokią pat išvadą. Savo šalyje jie pradėjo reguliuoti plėšrūnų kiekį, ko pasiekoje kiškių populiacijos sumažėjimą ten pavyko sustabdyti.
Vilkų populiacijos padidėjimas irgi galėjo prisidėti prie kiškių gretų sumažėjimo. Pagal ES reikalavimus vilkai yra saugomi gyvūnai, Lietuvoje šie plėšrūnai skaičiuojami ir rūpinamasi jais. Aplinkos ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais vilkų padaugėjo, ypač 2018-2020 m. Dabar vilkai jaučiasi nevaržomi, atkeliauja visai arti miestų (daug atvejų Žemaitijoje). O tas, kad kiškis yra vienas iš mėgstamų vilko „užkandžių”, žinome nuo vaikystės iš pasakų ir senų gerų animacinių filmukų.
Gamtininkų manymų, kiškių jauniklius pražudo ir iksodinės erkės.
Klimatinės sąlygos ir aplinkos tarša
Visi prisimename kokia buvo praeita žiema – besniegė ir lietinga. Panaši žiema buvo ir 2015 m. Sniego trukumas trukdo baltojo kiškio rūšiai maskuotis ir slėptis nuo plėšrūnų.
Labai drėgnos oro sąlygos yra pražūtingos kitai rūšiai – pilkiesiems kiškiams, ypač jų jaunikliams. Jauniklių vada neišgyvena ir lietingomis vasaromis, ypač birželį, per patį kiškių gimstamumo laiką.
Pilkieji kiškiai, skirtingai nuo baltųjų, dažniau nukenčia nuo nepalankių oro sąlygų. Juos pakerta ir drėgnos lietingos žiemos, ir pernelyg sniegingos, ir pūgos, atimančios galimybę prasimaitinti, ir nestabilūs pavasariai su šalnomis ir atlydžiais. Kaip ir vasarinės kaitros su sausromis, kurias matėme 2019 ir 2020 metais - jos sukelia nepilnavertę mitybą ir sumažina kiškių vislumą.
Ekspertai neatmeta, kad prie kiškių populiacijos sumažėjimo prisidėjo ir ilgalaikė aplinkos tarša. Manoma, kad padidėjęs toksinių medžiagų krūvis kenkia net neišrankiems ir nejautriems žvėrims.
Modernios žemės ūkio technikos kaltė?
Jeigu austrų ekspertai reguliuoja plėšrūnų kiekį, gelbstint kiškius, Vokietijos gamtininkai savo kiškių sumažėjimo priežastimi laiko šiuolaikinį žemės ūkį, o ypač didelių laukų šienavimo būdus, kai modernizuota technika pjauna žolę labai žemai, beveik sulig žemės paviršiumi. Jaunikliai, pasislėpę žolėse, tuomet masiškai žūva. Ta pati technika naudojama ir Lietuvos dideliuose ūkiuose.
Praeitą dešimtmetį Žemutinės Saksonijos regione (Vokietija) pradėjo įgyvendinti vieną kiškių išsaugojimo būdą – ūkininkai savo laukuose palieka nepaliestus vešlius ruožus, kuriuose gausu augmenijos, krūmų, medžių. Juose kiškiai galėtų ramiai gyventi, o jų jaunikliai nenukentėtų nuo šienapjūtės.
Žolėdžius kiškius pražudo ir pesticidai, ir cheminės trąšos, ir insekticidai, naudojami neekologiškų ūkių laukuose.