Į „Grindą“ pirmadienio popietę atvežtas bebras buvo agresyvus. Toks išliko ir šiandien. Tai GRYNAS.lt patvirtino „Grindos“ padalinio vadovė Agnė Stasiūnienė.
Perėmimo procedūra turėtų įvykti dar šiandien, nes draugijos atstovai jau buvo atvažiavę ir bebrą apžiūrėjo. „ Jie pamatė, kad bebras yra agresyvus, lengvai jo nepaimsi. Reikia dėžės ir žmonių, kurie sugebėtų paimti. Jie dabar išvažiavo, ieško sprendimo, kaip paimti ir nugabenti“.
A. Stasiūnienė patvirtino, kad miško žvėrelis ir šiuo metu yra agresyvus – priėjus puola ant narvo. „Jis yra laukinis gyvūnas, žmonių pastovus lindimas yra nepageidaujamas“, - sakė moteris.
Nors bebrui yra padėta šakelių, vandens, jis tokiu maistu praktiškai nesidomi.
„Ką mes galėjome, suteikėme. Iš karto sakėme, kad mūsų tarnyba neturi sąlygų jam laikyti. Nebus baseino, kurio galbūt jam reikėtų, kad jis galėtų pasimaudyti. Nebus specialaus maisto. Sakome - kas galite, atvažiuokite ir vežkitės“, - sakė A. Stasiūnienė.
Bebro agresyvumas natūralus
Bebro sugavimo procedūroje pirmadienį dalyvavusi Gyvūnų globėjų asociacijos atstovė Lolita Grėblikienė GRYNAS.lt dar kartą pakartojo, kad žvėrelis sugavimo metu buvo ne agresyvus, o išsigandęs. Tokia jo reakcija visiškai natūrali ir suprantama.
„Gyvūną užspendus į kampą, kiekvienas rodys agresiją. Tai yra normalu. Lygiai taip pat gintumėtės ir jūs, jeigu didžiulis milžinas paimtų jus ir įkištų į narvą. Svarbiausia reikėjo žmonėms neliesti. Tai yra mūsų lietuvių problema – pamačiau ir bėgu čiupinėti. Bet kokiu atveju – ar tai bebras, stirna, briedis, reikia palikti gyvūną ramybėje, kad jis eitų savo keliais“, - sakė moteris.
L.Grėblikienė patvirtino, kad katiną iš tiesų bebras galėjo užpulti vien dėlto, kad šis ėjo per arti. „Ką jam reikėjo daryti? Jis turėjo gintis“.
Paklausta, ar turi žinių, kaip šiuo metu bebras laikosi, moteris teigė dar neprisiskambinusi „Grindai“, tiktai vakar davusi patarimų, kuo bebrą reikėtų šerti. Jam, anot pašnekovės, tinka tik šakelės, tačiau netinka uosio ar eglės.
Ar bebras gyvens, nuspręs karantinas
Moters teigimu, joks kitas būdas, kaip tik stebėjimas gali atsakyti į klausimą, ar bebras serga pasiutlige.
„Yra tiktai karantinas. Jeigu gyvūnas nugaišta, vežamas į laboratoriją. Per 14 dienų arba pasireiškia, arba nepasireiškia simptomai. Nei vienas nesame nei Dievai, nei angelai, nenuspėsime, ar gyvūnas išgyvens. Lietuvoje yra tokie įstatymai, mes esame pareigūnai, turime jais vadovautis, kitaip negalime. Žmonės rėkia, verkia, kad mes blogai padarėme – mes ne savanoriai, esame protaujantys žmonės: kas atsitiks, jeigu jis vis tik bus pasiutęs? Kas tada atsakys?“ - į kritiką, kad bebrą derėjo paleisti atgal į laisvę, atsakė L.Grėblikienė.
Vakar žiniasklaidoje pasklidus bebro istorijos detalėms, pasipylė skaitytojų komentarai, klausiantys, kodėl bebrui sugauti reikėjo specialistams važiuoti net iš Kauno ir kodėl net jiems atvažiavus, bebras liko ne gyvūnų globėjų asociacijos rankose, o „Grindoje“.
L. Grėblikienė paaiškino, kad tokį sprendimą priėmė ministerija: „Tai ir mums buvo pikčiausia, todėl, kad tai buvo ne mūsų darbas. Kai bebras buvo įkandęs katinui, turėjo važiuoti karantino tarnyba. Gal jie neišsikvietė tos tarnybos, nežinau, nes ir man nepavyko jiems niekaip prisiskambinti. Ministerija tiesiog mūsų paprašė, mes ir nuvažiavome“.
Per savo darbo praktiką moteris teigė turėjusi ne vieną atvejį su bebru. „Bebrą turbūt pirmą ir karantinuojame. Būna, kad tu jį randi, žmonės klykia rėkia, nes vargšas būna kur nors įsispraudęs. Jį apžiūri mūsiškiai veterinarai ir mes jį paleidžiame į laisvę. Savo praktikoje dažniau bebrus paleidžiame nei karantinuojame“, - sakė gyvūnų globėjų asociacijos darbuotoja.
Bebras - iš namų išvytas paauglys?
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys teigė dėl bebro kalbėjęsis su „visomis pusėmis“.
„Viena iš pusių pasielgė pagal visus veterinarinius reikalavimus. O veterinariniai reikalavimai sako: jeigu gyvūnas elgiasi neadekvačiai ir būna kontaktas su naminiu gyvūnu – šiuo atveju kontaktas buvo su tuo katinu – jis turi būti paimamas iš savo aplinkos, 10 dienų karantinuojamas ir stebimas. Stebimas, ar neserga pasiutlige. Pagal visas instrukcijas ir buvo pasielgta. Atvažiavo gyvūnų globėjų atstovė, kuri daugelyje tokių įvykių yra dalyvavusi - ir bebrą nuo ledo lyties gelbėjusi, ir šunį traukusi iš šulinio, Lolita Grėblikienė. Aš ja pasitikiu, kaip veterinarijos gydytoja ir drąsia moterimi“, - kalbėjo L. Budrys.
Gamtos apsaugos departamento vadovas pabandė paaiškinti, kodėl bebras atsidūrė prie mokyklos, kai arti nebuvo jokio vandens telkinio.
„Dabar bebrai tuos jauniklius, antramečius varo iš namų. Varo, kad jie ieškotųsi, kurtų sau naują būstą ir gyventų atskirai. Be jokių kraičių ir išmokų, - juokavo L. Budrys. - Būna taip, kad tie nenori išeit, o juos veja. Manau, kad čia ir buvo toks atvejis – tada tie jaunieji keliauja tolyn ir ieško kur įsikurti. Kiekvienas gyvūnas giria savo teritoriją, taigi jei jis eis prie kitos bebrų šeimynos – irgi gaus į „kailį“. Todėl jie šiuo metu yra pasimetę ir pakliūna į tokias visai sau nebūdingas teritorijas.“
Bebrui „šviečiasi“ laisvė
„Bėda tik ta, kad toje karantinavimo stotyje („Grindoje“, - red. past.), į kurią jis buvo nuvežtas, nelabai yra sąlygų laikyti laukiniams gyvūnams. Ji skirta tokiems gyvūnams, kurie taip nestresuoja uždaryti į narvą. Jo aplinka juk yra visiškai kitokia, o čia – metalinis narvas, jokio vandens, plius visokie pašaliniai garsai. Todėl galbūt nusižengėme kiek tom visom taisyklėm, bet sutarėme, kad Gyvūnų globos draugija (LGGD Vilniaus skyrius), jį priims ir atras kokią nors atskirą patalpą, kur jis galės pabūti ramiai ir dar kiek pastebėjus bus išleistas į natūralią aplinką“, - kalbėjo L. Budrys.
Jis teigė, jog toks sprendimas buvo priimtas, nes, specialistų teigimu, žvėrelis nėra sergantis pasiutlige.
Aplinkos ministerijoje užvirė diskusija: vieni žvėries gailėjo, kiti tikino, jog esant įtarimams pasiutlige veterinarinei tvarkai nusižengti negalima.
„Laisvė bebrui „šviečiasi“. Tegu tik nestresuoja jis per daug ir galės keliauti statytis naujų namų“, - kalbėjo L. Budrys.