Pagrindinis tokios operacijos tikslas – vienos narkozės metu atlikti viską, kas būtina: narkozė – didelė rizika, atliekant tik vieną procedūrą. Norint atlikti kitą operaciją būtų tekę laukti tris savaites kol žirgas sustiprės, teigiama LSMU pranešime spaudai.
Planuoti tokias nenuspėjamas operacijas sunku, nes niekas negali žinoti, kiek užtruks artroskopinė operacija. Tai priklauso nuo to, ar sąnaryje prisitvirtinęs defektas, ar jis „plaukioja laisvai“, ar stiprus pažeidimas padarytas sąnario kapsulėje ir kremzlėje. Komandos itin kruopščiai viską suplanavo, aptarė įmanomas komplikacijas. Reikėjo taupyti ir laiką, ir vietą, svarbiausia – dirbti sklandžiai ir netrukdyti vieni kitiems, tikino profesorius.
Operacijos metu atliekamoms dviem skirtingoms procedūroms buvo pasiruošta iš anksto, apgalvotas kiekvienas žingsnis: sterilus operacinio ploto paruošimas, visi operacijos etapai ir jų atlikimo laikas. Pritaikyti ir specialūs barjerai skysčio pertekliui surinkti, siekiant, kad atroskopijos metu susidarantis perteklinis skystis nepatektų į kastracijos lauką. Pirmiausia buvo atliekama galinės kairės kojos kulno OCD (osteochondrozinio defekto) šalinimo operacija. Kai ortopedijos komanda persikėlė dirbti prie galinės dešinės kojos kulno sąnario, į darbą įsitraukė kastracijos komanda.
Artroskopija – minimaliai invazinė operacija sąnaryje, atliekama naudojant endoskopinį įrenginį su kamera. Procedūros metu padaromi du maži pjūviai, įvedama kamera apžiūrimas visas sąnarys, sąnario kapsulė, kaulo paviršius, įvertinamas pažeidimas ir per antrą pjūvį įsivedus chirurginį įrankį pašalinamas defektas. Anot prof. A. Kučinsko, būtent šios operacijos metu defektai pasitaikė išties nemaži, galinės kairės kojos defektas siekė apie 10 mm ilgio ir 5 mm pločio, sukaulėjusį kremzlės gabalėlį teko ardyti nuo kaulo paviršiaus ir šalinti dalimis.
Šiuo atveju galinės kairės kojos kulno sąnarys buvo patinęs prieš operaciją ir procedūros metu pastebėtas stiprus sąnarinių paviršių pažeidimas. Žirgams po artroskopijos operacijos skiriamas gardo režimas nuo 4 iki 6 savaičių, priklausomai nuo pažeidimo stiprumo. Tiesa, nuo defekto dydžio nepriklauso žirgo reabilitacijos laikas, defektas gali būti didelis, bet nepridaryti didelės žalos sąnaryje. Kitų operacijų metu pastebėta, kad mažesnis defektas pridaro daugiau žalos. Iš esmės pooperacinis reabilitacijos laikas priklauso nuo sąnarinių paviršių pažeidimo.
Kastracija eržilams atliekama nuo 2 metų amžiaus, kai žirgai jau yra fiziškai ir lytiškai subrendę. Kastracija atliekama tam, kad žirgas taptų ramesnis, paklusnesnis.
OCD perduodama genetiškai, todėl siekiant pašalinti šiuos genetinius defektus iš kergimo linijos tokie eržilai turėtų būti kastruojami. Šiuo atveju buvo pasirinkta uždara kastracija, po kurios žirgas galėjo stovėti garde. Tokiu metodu atliekamos procedūros dažniausiai taikomos arkliams, kurie nemoka ar dėl treniruočių pobūdžio negali bėgti ratu, arba, kaip šiuo atveju, dėl taikytos kitos operacijos.
„Baiminomės, kad atlikdami kelias procedūras vienu metu galime pasiekti aukštesnį skausmo slenkstį gyvūnui. Tačiau parametrai rodė, ramų žirgo miegą operacijos metu. Po operacijos 15 savaičių reabilitacijos laikotarpis. Pacientui – treji metai, tad jo treniravimą, sutarę su šeimininkais, nukelsime jau kitam sezonui, siekdami, kad jis visiškai fiziškai subręstų ir sutvirtėtų. Praėjus savaitei po operacijos žirgas stovi garde, domisi aplinka, linksmai pasitinka gydytojus ir studentus, ėda šieną ir laukia kelionės namo“ , – tvirtino prof. A. Kučinskas.