Kaune užvirė darbai: pradėta genėti retuosius Lietuvos medžius

VDU Kauno botanikos sodo puošmeną – įspūdingų žiedų savininkus gelsvažiedžius tulpmedžius – aplankė medžių gydytoju vadinamas medžių priežiūros specialistas. Vizito metu buvo koreguojama vienų seniausių Lietuvoje tulpmedžių augavietė ir lajos forma. Tai leis augalams gauti daugiau šviesos ir erdvės plėsti išskirtiniais žiedais birželio–liepos mėnesiais pasipuošiančią lają.

„Tulpmedžiai auga gana tankiai apsodintoje teritorijoje – laja formavosi į vieną pusę. Todėl buvo svarbu paruošti daugiau vietos, apgenėti pačių tulpmedžių šakas bei šalia augantį riešutmedį“, – apie atliktus darbus pasakojo Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas. Kadangi arboristo darbas neapsiriboja tik medžio genėjimu, vizito metu buvo paimti mėginiai.

Atlikus tyrimus paaiškės, kokiomis priemonėmis galima dar labiau pagerinti VDU Kauno botanikos sodo tulpmedžių sąlygas. Jas nustačius, bus taikomos kompleksinės priemonės. „Arboristas aukštalipys yra ir medžio ekosistemos tyrinėtojas. Mes skiriame didelį dėmesį augalo aplinkai ir pamatų pamatui – dirvožemiui bei jo kokybei“, – pasakojo R. Žilinskas.

Medžių gydytojas-arboristas ir toliau žada rūpintis VDU Kauno botanikos sodo puošmena – trimis tulpmedžiais.

Anot VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovo dr. Arūno Balsevičiaus, dabar tinkamas metas genėti medžius: dar nesprogsta pumpurai. Specialistų teigimu, nors medžius galima genėti beveik ištisus metus, labai svarbu žinoti, kokio masto darbus galima atlikti tam tikru metų laiku. Nesiūloma medžių genėti tada, kai jie augina lapus arba ruošiasi žiemoti. Taip pat nepatartina atlikti genėjimo darbų, kai termometro stulpelis nukrenta žemiau -10°C.

Įtraukti į Lietuvos nacionalinių genetinių išteklių sąrašą

VDU Kauno botanikos sode augantys gelsvažiedžiai tulpmedžiai buvo išauginti iš sėklų, surinktų Veliuonos parke 1950 m. Šie augalai yra įtraukti į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Gelsvažiedžiai tulpmedžiai yra laikomi vienais seniausių žiedinių augalų pasaulyje. „Kreidos periodu, prieš 145,5–65,5 mln. metų, ši gentis turėjo kelias rūšis ir buvo plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje bei Europoje. Gelsvažiedis tulpmedis yra Indianos, Kentukio, Teneso valstijų simbolis. Amerikoje jis vadinamas amerikiniu tulpmedžiu, tulpine arba geltonąja tuopa“, – apie tulpmedžius pasakojo VDU Kauno botanikos sodo Botaninių kolekcijų kuratorė Jolanta Šabūnaitė.

Šis augalas labiau mėgsta turtingus, gilius, gana drėgnus dirvožemius. Tai – greitai augantis vasaržalis medis, užaugantis iki 30 (40–60) metrų aukščio. Gyvena apie 400 metų. Mediena šviesiai geltona ar rusva, nekieta, puikiai tinka statyboms, faneros, popieriaus, muzikos instrumentų, kanojų gamybai.

Pavasarį VDU Kauno botanikos sode numatoma tvarkyti ir ožekšnių kolekcijos augavietę. Ožekšnių Botanikos sode yra net 24 taksonai (skirtingais vardais vadinami ožekšniai).