Ši aplinkybė ir visą gyvenimą besitęsianti meilė gyvūnams moterį prie krantinės gena kiekvieną dieną net per didžiausius šalčius – ji maitina šimtus čia žiemojančių gulbių.
„Padedu žmonėms šerti – padėdavau tiktai nuo kokių 2002-ųjų metų, nes anksčiau čia žmonės irgi daug šerdavo gulbes. Kai dirbau, tik išeiginėmis dienomis padėdavau žmonėms. Dabar kiti žmonės jau ir išmirę ir nusenę, taip kad aš viena likau“, – pasakoja moteris.
Loreta juokiasi po keturis mėnesius per metus dirbanti be laisvadienių.
Visą gyvenimą šunį laikiusi moteris pasakoja, kad gulbės prie jos irgi prisirišo – panašiai, kaip ir ji prie jų.