Gyventojai baisisi
Po savaitgalio gyventojai ėmė dalintis širdį veriančiais vaizdai iš Pilvės-Vabalkšnės tvenkinio.
Vietinė gyventoja Inga pasakojo: „Kiek žinau, užtvanka nugriuvo jau prieš kelis mėnesius ir tas vanduo tiesiog ištekėjo. Pats meras buvo laišką išsiuntęs aplinkos apsaugai, be jokio atsakymo iki dabar. Situacija tiesiog katastrofinė.
Pasitarimas dėl ekstremalios padėties
Pirmadienį Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška sušaukė pasitarimą dėl ekstremalios padėties.
„Dėl masinio žuvų kritimo Pilvės/Vabalkšnės tvenkinyje 15 val. vietoje šaukiu ekstremalios padėties susirinkimą. Institucijos (Veterinarijos ir maisto, Visuomenės sveikatos, aplinkosaugos) privalės nedelsiant pateikti išvadą dėl ekstremalios padėties skelbimo. Net jei tam nebus pagrindo, reikalausiu neatidėliotinų veiksmų šalinant taršą atsakingai įmonei („Karpis“) su aplinkosaugininkų derinimu. Susitikime gali dalyvauti ir žiniasklaidos atstovai.
Šiuo metu dėl įvairių susidėjusių veiksnių (tvenkinio savininkės įmonės neveiksnumas, institucijų delsimas derinti užtvankos remontą, sausra) žuvų jau nebeišgelbėsime. Kyla didesnė grėsmė – gruntinių vandenų, šulinių, girdyklų apnuodijimas, paukščių, gyvūnų kritimas. Tam būtina nedelsiant likviduoti taršos šaltinį ir sekti vandens kokybę artimiausiose vandenvietėse. Tą ir darysime.
Tuo pačiu raginu aplinkos ministrą asmeniškai įsitraukti į šio proceso ir jo pasekmių valdymą. Kol kas nesu gavęs jokio paaiškinimo iš aplinkosaugos dėl šios trunkamos nelaimės, nors kreipiausi jau prieš mėnesį“, – rašė jis savo feisbuke.
M. Varaška po susitikimo sakė, kad ekstremali situacija bus paskelbta.
„Rytoj (antradienį) institucijas, aplinkosaugininkus, higienistus, sveikatininkus ir Maisto ir veterinarijos tarnybą kviečiame pas mus į posėdį. Iki rytojaus 10 val. taip pat turėčiau gauti aplinkosaugininkų teikimą dėl ekstremalios situacijos skelbimo. Situacija yra tokia, kad nors didžioji dalis gaišenos yra pašalinta iš upės kanalo, jos yra likę ir šimtai kubinių metrų vandens yra užterštų ir ta būklė tiktai prastės.
Mūsų tikslas rytoj paskelbus ekstremalią situaciją įvertinti, kiek žmonių užtvankos ribose gali turėti sveikatos ar higienos problemų dėl užteršto vandens ir jei jis pasieks jų šulinius, taip pat įvertinti, ką daryti su likusiu vandeniu, keliais šimtais kubinių metrų toksiško vandens, kurį bandyta išsiurbti ir galima vežti į valymo įrengimus, nes jo kokybė pasibaisėtina“, – kalbėjo jis.
Meras teigė, kad tokia situacija yra jau kelios dienos, o šiluma ir saulė viską dar pablogino:
„Nors buvo dvejojimų dėl ekstremalios situacijos skelbimo, paprašiau prevenciškai ją skelbti, kad galėtume drauge pasirūpinti priemonėmis, kaip mes saugosime gyventojus, naminius gyvulius, kad nebūtų ligų protrūkių.“
Sureagavo politikai
Į situaciją pirmadienį sureagavo ir Seimo narys Linas Jonauskas. „Kas kaltas? Daugybė pūvančių žuvų, išmestų į krantą ir pilvais į viršų plūduriuojančių tvenkinyje. Taip atrodo Pilvės-Vabalkšnės tvenkinys. Kreipiausi į Aplinkos ministeriją, kad kuo greičiau būtų išaiškinta, kas kaltas dėl tokios žalos aplinkai, o kaltieji būtų nubausti. Dėkoju, kad pranešate apie skriaudžiamą gamtą! Dėkui Ąžuolui už video! Ačiū, kad spaudžiate dalintis“, – rašė jis savo feisbuko paskyroje.
Dėl Kazlų Rūdoje susiklosčiusios situacijos į atsakingas institucijas pranešė pasikreipusi ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
„Vertinant susidariusią situaciją neaišku ar buvo laiku imtasi priemonių, kad šios nelaimės būtų išvengta, reikia aiškintis kaip Kazlų Rūdos savivaldybė reagavo į pasirodžiusius pranešimus apie dūstančias žuvis, kodėl nebuvo užtikrintas žuvų perkėlimas ar surinkimas. Tikiuosi, visos institucijos greitai reaguos ir pateiks atsakymus, nes akivaizdu, kad gamtai padaryta žala,“ – pranešime cituojama A. Gedvilienė.
Apie senkantį tvenkinį ir dūstančias žuvis viešai buvo pranešta jau šių metų rugpjūčio pabaigoje, tačiau nėra pateikta informacijos kokių veiksmų buvo imtasi. Žiniasklaidoje pranešama, kad sulūžus užtvankai, tvenkinyje nebėra palaikomas reikiamas vandens kiekis, rašė ELTA.
Skaičiuoja žuvis
UAB „Karpis“ direktorius Gustautas Januškevičius sako, kad nelaimė įvyko dėl kelių priežasčių:
„Yra kelios esminės problemos. Viena jų – hidrologinė sausra, kuri tęsiasi nuo gegužės mėnesio, kitas dalykas – įrenginio būklė. Ekspertizė buvo padaryta jau metus laiko praktiškai. Dabar pagrindinė problema sausra: nuseko vanduo, pradėjo trūksti deguonies ir ėmė dusti žuvys.“
Anot jo, šiuo metu gaišena renkama ir bus utilizuota.
„Mūsų ūkio darbuotojai kartu su gamtosaugininkais skaičiuoja žuvį, dabar važiuojam viską svert, vešim utilizavimui. Kapitalinio remonto projektas jau yra paruoštas tris mėnesius ir jau turėjome šią savaitę imtis veiksmų, bet įvyko tokia avarija“, – teigė įmonės direktorius.
Naujienų agentūrai ELTA jis sakė, kad kritusių žuvų galėtų būti iki tonos ne daugiau.
Situacija brendo seniai
Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad dėl kritusių žuvų valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinyje aplinkosaugininkai jau skaičiuoja žalą aplinkai, aiškinasi įvykio aplinkybes.
Pranešime spaudai Departamentas rašė, kad žuvų kritimą lėmė avarinė UAB „Karpis“ užtvankos įrenginių būklė, galimai netinkamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo pažeminti vandens lygį įgyvendinimas ir kritiškas vandens lygio sumažėjimas dėl regione vyravusios hidrologinės sausros.
Teigiama, kad 2022 m. kovo mėnesį tvenkinio savininkų užsakymu atlikta ekspertizė nustatė, kad užtvankos šliuzas yra avarinės būklės, galima griūtis, pradėtas derinti rekonstrukcijos projektas. Pastaruoju metu minėtame tvenkinyje buvo stebimas kritiškas vandens lygio kritimas žemiau žemiausio leistino vandens lygio.
Departamentas teigė, kad buvo kreiptasi į Žuvininkystės tarnybą su prašymu perkelti žuvis, tačiau Žuvininkystės tarnyba tai padaryti atsisakė dėl tinkamos įrangos neturėjimo.
„Rugpjūčio 30 d. departamentas UAB „Karpis“ privalomuoju nurodymu įpareigojo išsaugoti žuvų išteklius arba teikiant papildomą deguonį, arba nuleidžiant žuvis kartu su vandeniu pasroviui, žemiau užtvankos. Privalomasis nurodymas turėjo būti įgyvendintas iki šių metų lapkričio 30 d.
Pažymėtina, kad šių metų rugsėjo 21 d. Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimą nuo rugsėjo 22 d. pažeminti vandens lygį užtvankoje su tam tikromis sąlygomis siekiant išsaugoti žuvis, tačiau įmonė galimai neatsižvelgė į aplinkosaugines sąlygas: vandens lyginio žeminimo intensyvumas tvenkinyje pirmąsias penkias paras neturi viršyti 20 cm per parą, taip pat vandens nuleidimo darbų metu nebuvo informuotas departamentas ir visuomenė“, – buvo teigiama departamento pranešime.
Aplinkosaugininkams kelia nerimą ir kitų Pilvės-Vabalkšnės tvenkinio vandens paėmimo ir (ar) lygio reguliatorių, kurių remontas nėra numatytas, techninė būklė.
Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis sakė, kad nelaimė yra vietinio pobūdžio, deja, žuvo beveik visa tvenkinyje buvusi žuvis. Neigiamo poveikio aplinkiniams vandens telkiniams – intakams ar Pilvės upės baseinui, sako jis, būti neturėtų. Vėliau žuvis tvenkinyje būtų galima įveisti iš naujo arba leisti įsikurti savaime iš gretimų intakų.
Tokios ekologinės nelaimės ateityje gali kartotis ne tik dėl tiesioginės taršos vandens telkiniams, bet ir dėl klimato kaitos padarinių, pavyzdžiui, kaip jau buvo minėta, hidrologinės sausros. Keičiantis klimatui, ir Lietuvoje, ir kitose šalyse dažnėja ekstremalūs reiškiniai: ilgai nebūna lietaus, sausra, karštis, lietus krenta liūties pavidalu, Lietuva jau susipažino, kas yra ekstremalios, viską griaunančios audros. Klimato kaitą galime sustabdyti mažindami anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką. Ką galime padaryti kiekvienas: vengti taršių transporto priemonių, mažinti pramonės, žemės ūkio, gyvulininkystės taršumą, rūšiuoti ir šviesti kitus. Žuvų ar kitų ekosistemos dalyvių žūtis - tik maža dalelė padarinių, kuriuos sukelia klimato kaita.