Kaip mažėja ledo stabilumas?
Lietuvos hidrometereologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis tokią informaciją GRYNAS.lt pateikė įvertinęs šiuo metu vyraujančią vidutinę paros oro temperatūrą. Pašnekovas aiškino, kad nors šiuo metu temperatūra nėra žema, tačiau ledas vis dar patvarus – ant ežerų galima lipti be jokios baimės išsimaudyti šaltame vandenyje.
Tačiau jei vidutinė paros temperatūra bus teigiama, padėtis ganėtinai greitai gali pasikeisti. O prie ledo menkimo ypatingai prisideda lietus. „Ledas nepradeda silpnėti tą pačią dieną, kai atšyla oras. Kai vidutinė paros temperatūra teigiama, per pirmąsias keturias dienas ledo stabilumas sumažėja maždaug 4 proc., o per kitas aštuonias dienas – sumažėja apie 20 proc. Taigi savaitgalį ledas rytinėje Lietuvos dalyje bus silpnesnis 20 proc., o vakarinėje dalyje gali būti silpnesnis net ir 30 proc. Jeigu ledo storis siekia 30 cm, tai rytinėje Lietuvos dalyje jo stabilumas bus toks, kaip esant 24 cm ledo dangai. Tačiau kai kur ledo storis siekia netgi 40 cm. O jei ledas vakarinėje šalies dalyje susilpnės maždaug trečdaliu, tai jo atsparumas prilygs 20 cm storio ledui“, - aiškino A. Kajutis, pridūręs, kad šie skaičiavimai būdingi tik ežerams.
Visai kitokia padėtis mariose. Anot pašnekovo, jau šį savaitgalį gali būti pavojinga lipti ant tam tikrų Kauno ir Kuršių marių ledo vietų. Tačiau poledinės žvejybos entuziastus hidrologas ramina, kad gerai paieškojus saugių žvejybos vietų vis dėlto dar bus galima surasti.
Pavasarinis ledas storas, bet pavojingas
„Dabar dienomis numatoma pliusinė temperatūra, o naktimis žadama sulaukti kelių laipsnių šalčio. Todėl ledas taip greit nesilpnės. Aišku, vakarinėje šalies dalyje bus šilčiau. Vis dėlto rytinėje šalies dalyje galima tikėtis, kad ant ledo bus galima lipti ne tik šį, bet dar ir kitą savaitgalį“, - sakė pašnekovas.
Pašnekovas pripažino, kad poledinė žūklė Lietuvoje kiekvienais metais baigiasi nevienodu metu. Tačiau hidrologas teigė prisimenantis, kad kartais žvejai ant ledo lipa dar ir balandį. „Kartais būna, kad ežerai užšąla tik vasarį. O kartais žvejyba tęsiasi iki balandžio. Žvejojant tokiu metu būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo eketės gręžimo „liekanos“. Jei išgręžtas ledas yra adatos formos, tuomet aišku, kad jis yra nestiprus. Tada jis gali bet kada įlūžti. Šiaip ledas pavasarį neplonėja. Jis tiesiog virsta nepatvaria mase. Ledas būna storas, bet subyra į šipulius“, - aiškino A. Kajutis.
Žvejas: ledas storas, bet žuvys nekimba
GRYNAS.lt pavyko susisiekti su poledinės žūklės entuziastu Robertu, kuris antradienį žvejoja stintas ir vėgeles ant Kuršių marių ledo ties Preila. Vyras tikino esantis maždaug 2,5 – 3 km nuo kranto. Ir toje vietoje, anot jo, ledo storis siekia maždaug 35 – 40 cm.
Žvejas aiškino, kad šiemet Kuršių marių ledas žymiai storesnis nei pernai. Ir jei temperatūra nepakils iki 10 laipsnių šilumos, jo teigimu, ledas patvarus išsilaikys iki kovo mėnesio.
„Prie Preilos dviese žvejojam. Ir ledas čia labai storas – vietomis siekia 40 cm. Tiesa, ties poligonu, prie Klaipėdos ledas šiek tiek plonesnis – 25 cm. Taip pat ten yra properšų. Bet jų visada ten būna. Be to, nemažai vandeningų plotų yra – net prie kranto vandens yra. Bet praeiti drąsiai galima“, - sakė Robertas.
Anot jo, daugiausiai žvejų ant ledo susirinko šeštadienį. Vyras džiaugėsi, kad neišsipildė niūrios sinoptikų prognozės: antradienį jie Klaipėdoje žadėjo šlapdribą, bet jos ant Kuršių marių ledo žvejojantis vyras taip ir nesulaukė. Jo teigimu, oro temperatūra toje vietoje siekia vieną laipsnį šilumos.
Nors Kuršių marių ledas ir storas, tačiau žvejams džiaugsmo mažai. Stintų jie pagauna, bet ne tiek, kiek norėtų. Robertas sakė per dieną sugaunantis 40 ar 90 agurkais kvepiančių žuvų.