Padaro didelę klaidą
Jolanta pasakoja, kad gyvūnas buvo gyvas, jį moteris apvertė, kad galėtų apžiūrėti. Padariusi keletą nuotraukų jį paleido.
G. Paškevičius pasakoja, kad šie tamsiai juodi gyvūnai grublėta oda yra skiauterėtieji tritonai. Jie, skirtingai nei daugelis mano, nėra driežai, nors į juos yra labai panašūs. Tritonai yra varliagyviai. Skiauterėtasis tritonas yra didžiausia tritonų rūšis – suaugėliai gali siekti 16–17 cm ilgį.
„Čia žmonės padaro didelę klaidą. Suradę tritoną pamano, kad tai driežas (tritonas dažniausiai būna šaltas, jį randa rūsyje, prie vandens telkinio) ir neša jį į šiltą vietą, ant saulės. Bet jis turi būti drėgnoje vietoje, jį saulė džiovina. Taip atsiranda odos pažaidos, gyvūnas gali susirgti ir net nugaišti. Sausa oda reiškia nusilpusį imunitetą. Tai pati pirmoji klaida, kurią padaro žmonės. Tritonui reikia drėgnos, vėsios vietos. Tik svarbu, kad tai nebūtų upė“, – pasakoja herpetologas.
Anot jo, tritonai šiltojo sezono metu gyvena netoli vandens telkinių ir pačiuose vandens telkiniuose.
„Dažniausiai tai būna seklios, gerai saulės įšildomos kūdros, ežerų pakrantės, nesraunių upių ir upelių slėniai. Jie mėgsta miškų, laukų ir urbanizuotų teritorijų mažus ir seklius, bet švarius vandens telkinius: kūdras, senus šulinius, daubas, karjerus. Žiemoti tritonai gali patraukti toliau nuo vandens telkinių. Taip jie nuo rudens pabaigos iki pavasario kartais aptinkami žmonių rūsiuose, sandėliukuose, garažuose ir pan.“, – pasakoja specialistas.
Nors pavadinimas sako, kad šie tritonai turi turėti skiauterę, G. Paškevičiaus teigimu, jos nuotraukoje nesimato, nes arba buvo ne poravimosi sezonas, arba užfiksuota patelė, kurios skiauterių neturi.
Kaip elgtis radus
Jei randate tritoną patalpose (dažnai jie būna rūsyje), jis dažniausiai ten atsidūrė dėl dviejų priežasčių: žada žiemoti arba įkrito netyčia.
„Jei tritonas susiruošė žiemoti, jo kibinti nereikėtų. Paleisti lauke galėsite pavasarį, prie vandens telkinio, nuvirtusio rąsto. Jei jis randamas kai trukdo, pavyzdžiui, vykdomi statybos darbai ir jo ten neturėtų būti, tuomet jį reikėtų pagauti drėgnomis rankomis, įdėti į kažkokią talpą, sakykim, kartono dėžę, ir paleisti lauke po kokiu nuvirtusiu rąstu.
Bet taip galima elgtis tik tada, kai lauke dar nėra minusinės temperatūros. Įsivaizduokit, jei minusinė temperatūra, jis yra šaltakraujis gyvūnas, jau įmigęs, nebebus aktyvus ir mes jį pražudysim. Tada reikėtų jį laikyti per žiemą tamsioje, drėgnoje vietoje dėžutėje. Tokiu atveju toje dėžutėje būtinai turi būti indelis su vandeniu, nes jie neužmiega pilnu žiemos miegu ir turi galėti atsigerti“, – pasakoja jis.
Apie skiauterėtojo tritono radimą, sako herpetologas, reikėtų pranešti feisbuko grupėje Lietuvos herpetologų draugija. Ten yra mokslininkų, kurie dirba su varliagyviais ir atvejus, kai pastebimi reti gyvūnai, jie galėtų įtraukti į Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS).