Kol miškų buvo daug, jų naudojimas nebuvo reguliuojamas, vyravo miškų lydymas ir pavienių medžių kirtimai. Apie 1567 m. buvo pradėti vykdyti kirtimai iš ploto. Šių kirtimų pagrindu susiformavo plynųjų kirtimų sistema. Kirtimai iš ploto XIX a. vid. diferencijavosi į plynuosius ir sąlyginai plynuosius kirtimus. Nuo 1925 m., kai Biržų krašto miškuose buvo pradėta vadinamoji ,,ūkinė gamyba“, griežčiau pradėta laikytis suprojektuotų biržių. Organizavus kompleksinį ūkį, 1956-1960 m. beveik 15 proc. medienos buvo paruošta neplynaisiais kirtimais. Na, o einamuoju laikotarpiu miškų urėdijoje vyrauja plynieji kirtimai. Atrankiniais ir atvejiniais kirtimais paruošiama apie 15 proc. pagrindiniais kirtimais iškertamos medienos.
Miškų sausinimas ir kelių tiesimas
Biržų krašto miškuose vyrauja užmirkusios augavietės. Pirmieji Biržų krašto aprašai rodo čia buvus daug šlapių miškų ir labai mažai kelių. Polaidžių metu nuo XVI a. iki pat pokario mediena Nemunėlio upe ir jos intakais buvo plukdoma į Rygą, Bauskę, Jelgavą. Motiejus Karaša 1901-1951 atsiminimų leidinyje ,,Gyvenimo sūkuriuose“ pasakoja: ,,Po Kalėdų Biržų girioje tėvas apsiimdavo valyti ,,delenką“ – miško kirtimą, o pavasariui dar neprasidėjus, iš miško prie Nemunėlio vežė rąstus ir popiermalkes. Potvynio metu tuos suvežtus medžio gabalus miško pirkliai plukdydavo į Rygą.“
Biržų girioje eiguliai ir vietos gyventojai naudojosi kūlgrindomis, mediniais lieptais. Lietuvos nusipelniusi miškininkė Teklė Kapustinskaitė prisiminimuose rašė: ,,Išvykom visi į Biržų girią pasirinkti vietų juodalksnynų tyrimui. Tai buvo mano pirma pažintis su juodalksnynais. Vinkšninių girininkijos girininkas arkliais pravažinėtu keliuku, o toliau žvėrių praskintais takais atvedė mus prie keliasdešimties hektarų plote plytinčio juodalksnyno. Viešpatavo tyla, ramybė ir rimtis. Prieš akis atsivėrė seno, niekada žmogaus neliesto miško vaizdas. Medžiai po du-tris augo šaknimis apglėbę vandeniu apsemtus kupstus. Aptrūniję ir dar apysveikiai virtėliai medžiai pakibę ant kupstų ar atsirėmę į gyvuosius vietomis sudarė sunkiai praeinamas daugiaaukštes užtvaras. Iš vandens kyšojo kuokštai viksvų, asiūklių galvytės, vilkdalgių lapai, tarp kupstų ramiai plūduriavo antys. Bandėme eiti gilyn į juodalksnyną, bet mūsų auliniai neišlaikė... Pamindžiukavome prie kvartalinio proskiebio, šalia kurio toliau matėsi pelkynuose nuklimpęs pušynas, ir prisilaikydami medžių, žargstydami nuo kupsto ant kupsto, sugrįžome į sausesnę vietą“.
Šlapi miškai ir kelių trūkumas buvo didžiausia kliūtis organizuojant medienos ruošos darbus Biržų krašte. Valstybinių miškų sausinimo darbai čia buvo pradėti 1932 m., griovius kasant rankiniu būdu. Karo ir pokario metais miškų sausinta labai nedaug, vėlesniais metais šie darbai suintensyvėjo, buvo mechanizuoti. Miškų sausinimas savotiškai išsprendė ir kelių tiesimo problemą. Sausinant miškus ir kasant 5-10 m. pločio griovius susikaupdavo didžiuliai kiekiai gruntinės žemės. Tuomečiam miškų ūkio direktoriui Visvaldui Cemnolonskui kilo idėja kelius tiesti kanalų pakraščiais, panaudojant į vieną pusę supiltas sankasas. Šiai idėjai buvo lemta virsti ištisus dešimtmečius trukusia praktika.
Iš V. Cemnolonsko prisiminimų: ,,Biržų giria, beveik 18 tūkst. ha ploto miškas, yra neabejotinai drėgniausias Lietuvos miškas. Čia darbai pajudėjo, bet labai nesisekė. Nebuvo patirties. Neįgudę mechanizatoriai bijojo miško pelkių. Pasikasus nuo Karališkių, antrame kilometre stambūs juodalksnių kelmai tapo neįveikiama kliūtimi silpnam ekskavatoriui. Tada nutarėme kelmus sprogdinti. Sprogdintojai dirbo visame rajone. Jie sprogdino akmenis skaldai. Po kelmais sukišome į durpę gal toną sprogmenų. Kai driokstelėjo sprogimas, pamačiau, kaip medžių viršūnių aukštyje, virš mūsų galvų, kažkur lekia juodalksnio kelmas... Sprogimas visą trasą pavertė skysta koše, o mes to tinkamai neįvertinome. Kitą dieną pasiekė žinia, kad išsprogdintoje vietoje nuskendo durpėje ekskavatorius, kyšo tik kaminėlio galas. Ekskavatorininkas vos spėjęs iššokti. Bet MSV vadovai mus nuramino – ištrauksime. Po poros dienų sužinojome, kad gelbėtojai, traukdami ekskavatorių, nuskandino jau 12 mechanizmų. Tada gelbėjimo darbų ėmėsi patys vadovai ir po vieną lupdami iš durpės traktorius, per porą savaičių visus ištraukė, sutvarkė ir paleido. Taip kaupėme patyrimą ir kasėmės į priekį“.
Beveik ištisus keturis dešimtmečius trukusi Biržų girios melioracija buvo baigta 2004 m. Šiame miško masyve iškasta 700 km griovių. Nusausinus miškus ir sankasose nutiesus kelius, labai pakito urėdijos miškų vaizdas. Šiandieną kelių tinklas Biržų miškų urėdijoje sudaro apie 2 km /100 ha miško. Kelių sankirtose esantys ženklai su pažymėtais kvartalų ir kelių numeriais – svarbus orientyras miško lankytojams bei medienos vežėjams. Iš bene sunkiausiai prieinamų urėdijos veiklos pradžioje (1921 m.) šie miškai XXI a. pradžioje tapo lengviausiai pasiekiami bet kuriuo metų laiku.
Pagrindinių miško kirtimų mastas
Nėra tikslių duomenų, kiek pagrindiniais kirtimais buvo iškirsta medienos Biržų krašto
valstybiniuose miškuose per urėdijos gyvavimo devyniasdešimtmetį. Galima tik apytikriai konstatuoti, kad minėtais kirtimais buvo paruošta daugiau nei 6,5 mln. m3 likvidinės medienos. Pagrindinių kirtimų mastai pirmą kartą buvo nustatyti 1932-1934 m., miškotvarkai atlikus miškų ūkio analizę. Urėdijos miškuose buvo numatyta kasmet iškirsti 86 tūkst. m3 likvidinės medienos. Karo metais kirtimų mastas buvo gerokai viršijamas. Apie tai kraštotyrininkas J. Dagilis leidinyje ,,Miškai – gelbėtojai ir maitintojai“ rašė:
,,1940-1941 m. žiema – masiško miškų kirtimo pradžia. Vaiko akimis mačiau, kaip pasikeitė daugumos kaimo vyrų gyvenimas. Ir miškų, ypač mums artimo Tabūno, tuomet dar vadinto ,,pono mišku“. Valdžia miškuose leido dirbti visiems, kas nori ir kiek nori. Mokėjo gerai. Vieni kirto, o turintys arklius – į pamiškės sandėlius ,,traukė“. Daug į Biržus vežė. Atmintyje iki dabar išliko rogių, traukiamų arkliais, vilkstinės. Vežimas po vežimo iš Biržų girios pro mūsų palangę girgždėdavo į Biržus. Įvairios sukirstos malkos, rąstai. Mūsų namuose vakarieniaudami medkirčiai kalbėjo apie popiermedžius, sparmedžius, kurių gamybai jie naikino perspektyviausius eglynus. Bet tokiam medienos kiekiui išgabenti siaurukas geležinkelis iš Biržų buvo aiškiai nepajėgus. Dalis darbščių medkirčių sukirstos medienos taip ir liko laikinuose sandėliuose pamiškėse“.
Pokario miškotvarka, nustačiusi brandžių medynų perkirtimus, apribojo kirtimų apimtis iki 32,2 tūkst. m3 kasmet. Pradedant 1962 m., metinis brandaus miško naudojimo intensyvumas pamažu augo. Pagrindiniais kirtimais iškertamas tūris Biržų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose žymiai padidėjo praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje: jis sudarė apie 100 tūkst. m3 kasmet. Einamuoju laikotarpiu kertama apie 110 tūkst. m3 likvidinės medienos, griežtai laikantis patvirtintos kirtimo normos.
Ugdymo ir sanitariniai kirtimai
Ugdymo kirtimų pradžia Biržų krašte galima laikyti labai mažo masto medynų ugdymus,
atliktus Vabalninko girininkijoje XIX a. paskutiniame dešimtmetyje. Tarpukaryje medynų taip pat nedaug buvo ugdoma, iki pokario išsilaikė 1932-1934 m. miškotvarkos nustatytos ugdymo kirtimų apimtys – apie 600 ha kasmet, iškertant apie 16 tūkst. m3 likvidinės medienos. Šeštajame – septintajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose jaunuolynų jau buvo ugdoma apie 1000 ha kasmet. Padidėjo ir kirtimų intensyvumas, ugdytini medynai buvo suskirstyti pagal ugdymų eiliškumą. Retinimų ir einamųjų kirtimų apimtys per visą urėdijos gyvavimo laikotarpį kito mažai. Taigi, ugdymo kirtimų mastai Biržų krašto miškuose išliko gana pastovūs su nedideliais svyravimais. Šiandien ugdomaisiais kirtimais urėdijos valstybiniuose miškuose iškertama apie 7 tūkst. m3
medienos.
Sanitariniai kirtimai Biržų krašto miškuose suintensyvėjo pokariu. Šių kirtimų mastams įtakos turėjo karo metų miškų užšlamštinimas, vėliau – 1967, 2005 m. audros ir kenkėjų invazijos, masinis uosynų džiūvimas.
Medienos ruošos darbų mechanizavimo etapai
Karo metais ir ankstyvame pokaryje, iki pat 1960 m., medienos ruošos darbai Biržų krašto miškuose buvo vykdomi rankiniu būdu – pjaunama dvitraukiais pjūklais, genima kirviais, mediena iš kirtaviečių traukiama arkliais.
Pirmąjį traktorių ,,DT-55” ir motopjūklą ,,Družba“ tuometinis miškų ūkis įsigijo 1958 m. Nuo tada pamažu rankinius pjūklus miško kirtimo darbuose ėmė keisti motopjūklai.
1963 m. medieną iš kirtaviečių stiebais imta traukti vikšriniais traktoriais ,,TDT-55”, ,,TDT-40”. Tuo pat metu tiek plyno kirtimo biržėse, tiek ugdomuosiuose kirtimuose pradėti naudoti technologiniai valksmai, į kuriuos medžiai buvo verčiami 45 laipsnių kampu, stiebai traukiami tik už viršūnių.
Iki 1999 m. mediena stiebais buvo vežama į miškų urėdijos galutinį medienos sandėlį. Medienos transportavimui naudoti ,,ZIS“, ,,ZIL“, vėliau – ,,KAMAZ“ automobiliai. Po 1980 metų mediena iš kirtaviečių jau buvo traukiama našesniais ,,LKT-80” traktoriais.
Apie 1986 m. įsigytas pirmasis ,,Fiskars“ manipuliatorius žymiai palengvimo medienos
krovimo darbus. Kirtavietėse vis rečiau buvo galima pamatyti ir senuosius motopjūklus ,,Družba“ ir ,,Ural“ - juos pakeitė lengvesni ir modernesni ,,Husqvarna“ mechanizmai.
1993 m. Biržų krašto miškuose pradėta taikyti sortimentinė biržių kirtimo technologija,
medienos sortimentų ištraukimo darbams įsigytos medvežės ,,Valmet“. Nuo 2014 m. urėdijoje medienos ruošos darbai vykdomi 2013 m. įsigyta medkirte ,,Komatsu 911.5“. Medkirte per metus pagaminama apie 40 tūkst. m3 apvaliosios medienos sortimentų.
Medienos ruošos procese taikomos pažangios technologijos skatina ir kitų, susijusių su šia veiklos sritimi, darbų mechanizavimą, mobiliųjų technologijų panaudojimą. Urėdija naudoja GPS technologijas biržių atrėžimui, nenukirsto miško ir apvalios medienos tūrio skaičiavimui. Urėdijoje sukurtos programos darbui su ,,Windows Mobile“ operacine sistema veikiantiems delniniams kompiuteriams. Programos skirtos darbui miške, medienos sandėlyje, biržėje, taip pat medienos pardavimo, gabenimo dokumentų (sąskaitų faktūrų, medienos gabenimo važtaraščių) parengimui bei išspausdinimui darbo vietoje (miške). Jos pritaikytos prie lauko sąlygomis dirbti tinkamų mobiliųjų įrenginių. Medienos apskaita urėdijoje yra visiškai kompiuterizuota.