Klimato kaita pasikėsino į tikrąjį Lietuvos turtą: kokia tikimybė, kad galime jo netekti?

Natūralios gamtos perlas Lietuvoje Čepkelių raistas dabar ir ateityje išliks pakankamai vertingas gamtinių procesų etalonas, kuriame atsispindi ir klimato raidos dėsningumai. Lietuvoje esanti sausra šiais metais itin paveikė pelkes. Būtent apie pelkes ir klimato įtaką jose augantiems augalams kalbamės su Gintautu Kibirkščiu, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato geografu.

- Kaip klimato atšilimas veikia pelkes?

- Ypatingai tam jautrios būtent aukštapelkės, kurių vandens balansas priklausomas išskirtinai nuo kritulių kiekio, jų pasiskirstymo metų bėgyje ir, be abejo, nuo oro temperatūrų. Kylant oro temperatūrai kartu didėja pelkės vandens išgaravimas, kurio praradimo nespėja kompensuoti naujai iškritę krituliai. Jų kiekis netgi nedidėja sparčiai, kaip temperatūra. Kartu didėjant temperatūrai greičiau skaidosi viršutinis durpių sluoksnis. Viso to pasekmėje aukštapelkės mūsų šalyje užauginėja medžiais, daugiausia pušimis, sparčiau skaidosi durpės. Pagal klimato prognozavimo, modeliavimo duomenis klimatas Lietuvoje po pusšimčio metų gal bus panašus į kai kurių Pietų Europos regionų klimatą, kuriame aukštapelkių šiandien paprasčiausiai nėra.

- Kaip sausrą išgyvena retosios pelkių rūšys?

- Dauguma aukštapelkėse augančių augalų evoliucijos eigoje prisitaikę ir prie vandens pertekliaus, ir prie vasaromis užklumpančios sausros. Daugelio aukštapelkės augalų (pav., spanguolės, siauralapės balžuvos, gailio ir kt.) lapai yra nedideli, siauri, padengti vašku - kad kuo mažiau išgarinti, prarasti vandens - nors šie augalai auga pelkėje. Žmonėms pelkės vaizdinys dažniausiai siejasi tik vandens pertekliumi, nors aukštapelkėse taip ne visuomet būna.

- Kaip šių metų sausra paveikė Čepkelių pelkyną?

- Pagal Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate vykdomus daugiamečius pelkės vandens lygio stebėjimus galima konstatuoti, kad vasarinis vandens lygio pažemėjimas Čepkelių raiste, kuris stebimas įprastai rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, šiemet buvo jau gegužės mėnesį. Birželio mėnesį pradėjo sekti iš Čepkelių pelkyno ištekantys upeliukai - Musteikos upelis, Peklos (Lynupio) upeliukas - kas irgi ankstoka. Visgi, pastarosiomis dienomis sugrįžę lietūs vėl pamažu ėmė pildyti Čepkelių raisto vandens atsargas - aukštapelkė yra maitinama tik atmosferinių kritulių - lietaus bei sniego. Vandens lygis aukštapelkės centrinėje dalyje jau pakilo 1-2 cm, nors pelkyno pakraščiuose (lage) dar vandens lygis žemėja. Čia vanduo nuo aukščiau esančio aukštapelkės šlaito dar atitekės link žemiau esančių aukštapelkės pakraščių.

- Ar galima sakyti, kad šiais metais vandens lygis Čepkeliuose yra rekordiškai sumažėjęs?

- Labiau negu šiuo metu Čepkelių pelkės paviršius, pagal turimų stebėjimų duomenis, buvo išdžiūvęs 2002 metais. Šiandien dar liepos mėnuo ir statistiškai „sausiausi" pelkės mėnesiai - rugpjūtis ir rugsėjis - dar priešakyje. Tad teigti, kad šių metų vandens lygio pažemėjimas nėra pats didžiausias per pastaruosius du dešimtmečius dar ankstoka.

- Kokie vandens svyravimai yra natūralūs?

- Natūralios aukštapelkės pakraštyje iki vieno metro vandens lygio daugiametės svyravimų amplitudės - natūralus reiškinys. Ten, kur prieš keletą metų reikėjo jeigu ne plaukti, tai bent irtis - šiandien kojų nesušlapsi nė truputėlio. Bet vanduo po kelių ar keliolikos metų čia vėl sugrįš. Bent jau taip būdavo iki šiol.

- Ar yra reali tikimybė, kad aukštapelkė vieną dieną apskritai išdžius?

- Gan sudėtingas ir unikalus natūralios pelkės hidrologinis režimas sąlygoja, kad lengvai aukštapelkė neišdžiūsta. Tokia ir yra Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate saugoma Čepkelių pelkė, kuri niekada nematė melioratorių. Čia nebuvo vykdomi pelkės sausinimo darbai ir pelkė gyvuoja tūkstančiais metų nusistovėjusiu hidrologiniu režimu. Žiemą kaupiamos vandens atsargos, o vasarą vandens pamažėja tik pelkės paviršiuje - vandens lygis nukrenta nuo pelkės paviršiaus skirtingose pelkyno vietose nuo 30 cm iki 100 cm. Giliau durpių klodas, kuris Čepkeliuose pasiekia iki 6 m gylio yra visados prisotintas vandeniu. Atėjus žiemos periodui, atviras vanduo dažniausiai telkšo jau ir pelkės paviršiuje - ir taip šis procesas kartojasi kasmet.

- Ar tai reiškia, kad Čepkelių pelkynas sėkmingai pergyvens ir šią sausrą?

- Kaip jau minėjau, augmenija aukštapelkėje yra prisitaikiusi išgyventi ir vandens perteklių, ir vandens nepriteklių. Šiuo metu kai kur netgi spanguolių lapeliai, švyliai yra parudavę, paprastai tariant - išdžiūvę. Visgi, tai yra įprasta natūralioje aukštapelkėje ir čia įsikūrusios augalų bendrijos lengvai išgyvens sausrą ir gyvybės ratas aukštapelkėje sėkmingai tęsis.