Užliejo pamarį ir Anykščius
Paspaudęs šaltukas gruodį paženklino potvyniais. Savaitės pradžioje tarnybos informavo, kad apsemta dalis Šilutės rajono kelių, kai kurie ruožai nukentėjo ir kalėdiniu laikotarpiu.
Kaip pranešė Automobilių kelių direkcija, dėl 60 centimetrų pakilusio vandens eismas buvo sustabdytas Rusnė–Galzdonai–Plaškiai (nuo 0,8 iki 6-ojo kilometro), Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai (nuo 7,2 iki 8,5 kilometro), Užliekniai–Paleičiai (nuo 4,6 iki 4,77 kilometro), Sausgalviai–Žalgiriai (nuo 0,5 iki 2,7 kilometro) kelių ruožuose. Estakada Šilutė-Rusnė nebuvo apsemta.
Kelyje Rusnė–Galzdonai–Plaškiai (nuo 12,8 iki 15 kilometro) vandens gylis siekė 50 centimetrų, Žemaitkiemis–Vabalai ( nuo 4,2 iki 7,2 kilometro) – 30 centimetrų, o Povilai–Minija (nuo 0,90 iki 0,95 kilometro) – 15 centimetrų. Keliose kelių Povilai-Minija bei Kartena-Kūlupėnai-Minija atkarpose eismą teko riboti dėl 3–10 centimetrų pakilusio vandens lygio.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Šilutės rajone vietomis buvo pasiektas stichinis vandens lygis. Taip nutiko Leitėje ties Kūlynais, kur vanduo pakilo 245 centimetrais. Atmatoje ties Rusne stichinis vandens lygis stebėtas gruodžio 24–26 dienomis, aukščiausias vandens lygis – 310 cm – šioje vietoje taip pat pasiektas per Kalėdas.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis situaciją vertino ramiai. Anot jo, nors dalis kelių, taip pat ir atvirų teritorijų yra apsemtos, gyventojams dėl to didelių problemų nekyla.
„Gyventojai, seniūnai visą situaciją žino, yra priimtas priemonių planas, kas atsakingas už šį dalyką, prižiūri, ar yra problemų su gyventojų pravažiavimu – tokių didelių problemų nėra. Tai yra nepagrindiniai susisiekimo keliai, tad ta problema sprendžiama. O dabar dar atėjo šaltis, tas vanduo užšalo. Mes pratę prie to. Jei kas nors bus sunkiau, skelbsime ekstremalią situaciją“, – BNS sakė V. Pozingis.
Jis pridūrė, kad siurblinės, mažinančios potvynius, įjungiamos pavasarį, per atlydį, taigi šiuo metu neveikia.
Skendo ne tik pamarys. Prieš kelias dienas Anykščių rajono savivaldybė perspėjo gyventojus dėl kylančio Šventosios upės vandens lygio, mat kelias dienas upe keliavo nemažai ižo.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus sako, kad vanduo upėse šiuo metu kyla dėl susidariusių ižo sangrūdų ir tai yra gana įprastas reiškinys.
„Ižas susidaro kai vandens temperatūra priartėja nuo nulio, o oro temperatūra būna stipriai neigiama. Tuomet ižas intensyviai gaminasi ir ledo kristalai šąla vienas prie kito. Jei temperatūra yra kokie 5 laipsniai šalčio, tas šalimo procesas nėra toks greitas, ledo kristalėlius nuolat maišo judantis vanduo ir jie vienas su kitu nesukimba. Šiuo metu taip supuolė, kad į tą sangrūdos zoną pateko Anykščiai. O pamaryje tokie potvyniai kartojasi kasmet. Kuršių marios pradėjo užšalti ir nešamo ižo nebepriima, todėl susidarė sankamšos ir vanduo pakilo. Bet gyventojams turint estakadą problemų didelių nebuvo. Ižo susidarymas ir sankamšos yra visiškai įprastas reiškinys“, – apie Lietuvoje vykusius potvynius sakė J. Šimkus.
Pasiruošti beveik neįmanoma
J. Šimkus teigia, kad pasiruošti ižo sangrūdoms nėra kaip, nes nuspėti, kur tiksliai jos susidarys, beveik neįmanoma.
„Mes sakome, kad gyventojai, pas kuriuos jau buvo ižo sangrūdų, gali jų tikėtis ir vėl, tačiau jeigu jų niekada nebuvo, dar nereiškia, kad niekada ir nebus. Vis dėlto dabar nebėra didelių šalčių, ižo nebepasigamins tiek daug. Upėse, kur vanduo nuolat juda, negali susidaryti tokia ledo pluta kaip ežere, todėl gaminasi ledo kristatėliai ir jie vienas prie kito kimba. Kai yra žema oro temperatūra to ižo vis daugėja ir ties upės posūkiais, salomis, kitomis kliūtimis ir susiaurėjimais jis susikaupia ir užkemša upę. Esant žemai temperatūrai ižas sušąla į vientisą ledo dangą ir toje vietoje sustoja vandens tėkmė bei sukyla vanduo“, – paaiškina jis.
Pasiruošti ižo sangrūdų sukeltiems potvyniams praktiškai neįmanoma. „Juk nepadarysi visų upių dirbtiniais šildomais kanalais“, – sako J. Šimkus.
Anot jo, ižo susidarymas yra natūralus procesas, o prevencinės priemonės jam išvengti kainuoja labai brangiai. „Prisimename, kad 2010 metais itin stipriai buvo užlietos teritorijos ties Kaunu, taip pat ir gyvenamieji namai. Ten yra tokia sala, už kurios ižas kliūva ir susigrūda. Žinoma, galima statyti pylimus, jei ta konkreti teritorija yra labai svarbi ir brangi, bet tai daug kainuoja. Galime pastebėti, kad žmonės ėmė gyventi itin arti upių, kartais net nesaugiai arti, kur, atrodo, turėtų būti negalima išduoti net statybos leidimų, todėl užliejimas per potvynius nestebina“, – priduria pašnekovas.
Anot jo, vietų, kuriose gali užstrigti ižas ir kilti potvynis, – daug. Kai kurių upių atkarpose dėl jų geometrijos ir kitų sąlygų yra mažiau šansų susidaryti sankamšai, kitų upių – daugiau. Jis prisimena, kad vienais metais ir Lėvuo buvo išsiliejęs, o ir pats Vilnius yra skendęs.
Panašiai būna ir pavasarį, tik tuomet siauresnėse, kliūtis turinčiose upių atkarpose, susikaupia jau ne ižas, o keliaujantis ledas ledonešio metu. Vis tik rezultatas labai panašus – sulaužytas ledas susigrūda tam tikrose vietose ir užkemša upę, todėl ši išsilieja iš krantų.
Dėl ižo ir ledo sangrūdų kilę potvyniai, Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjo teigimu, yra neprognozuojami: „Mes atliekame sniego storio matavimus ir galime apskaičiuoti, kiek pavasarį bus vandens, tačiau ižo ir ledo sangrūdų negali niekas suprognozuoti. Gali atrodyti, kad sniego nedaug, potvynio nebus, tačiau susidaro tokios sangrūdos, kaip Anykščiuose, ir jau turime faktą.“
Lemia sniegas ir lietus
Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. Gintaras Valiuškevičius įvardija ir kelias kitas priežastis, dėl kurių upėse kyla vanduo. Viena dažniausių – sniego tirpsmas.
„Jeigu turime nemenką sniego kiekį – 15-20 cm – ir jis gana staigiai ištirpsta (reikia įsivaizduoti, kad jis yra užklojęs didžiulį plotą, beveik visą Nemuno baseiną, t. y. apie 100 tūkstančių kvadratinių kilometrų), vanduo neturi kur dėtis ir suteka į upes. Upių žemupiuose atitinkamai kyla potvyniai“, – sako jis.
Vis dėlto, paskutiniu metu vis dažniau potvyniai kyla ir dėl kitos priežasties. Tiesa, ji aktualesnė mažesnėms upėms ir upeliams, o jeigu kalbame apie atskirus regionus – labiau vakarų Lietuvai.
„Tai – skysti krituliai, kitaip tariant – lietus. Jei pradeda gausiai, intensyviai lyti ir tai trunka pakankamai ilgai, mažame upelyje tas poplūdis dėl lietaus gali kilti labai greitai. Juolab, kad krituliai pas mus pasiskirsto labai netolygiai, pavyzdžiui, vasarinės liūtis gali būti ir vietinio pobūdžio, kai krituliai iškrenta konkrečioje vietoje, o gretimame kaime už keliolikos kilometrų gal ir visiškai nepalijo. Lietus labai greitai sukelia poplūdį nedidelėse upėse“, – paaiškina pašnekovas.
Anot jo, nuo sniego tirpsmo sukeltų potvynių, lietaus sukelti potvyniai skiriasi tuo, jog labiausiai pasireiškia mažose upėse ir tuose šalies rajonuose, kur vyrauja lietingi orai. Tokie potvyniai staiga prasideda ir taip pat staiga baigiasi. Lietaus sukelti potvyniai būna trumpesni, o sniegas tirpsta palaipsniui: miške – ilgiau, laukuose – greičiau. Taigi užtrunka ilgesnį laiką.
„Jeigu sniego yra, tai žinoma, atlydžio sulauksime, tik klausimas, kada jis įvyks. Potvyniui atlydžio metu įtakos turi sniego dangos storis – kuo daugiau jo prikrito, tuo daugiau drėgmės susidarys jam tirpstant. Ne mažiau svarbi ir sniego struktūra. Jeigu sniegas ne purus, o labiau susigulėjęs, nebūtina, kad sniego būtų daug, nes jeigu jis kelis kartus jau buvo prieš tai aptirpęs, gali užtekti ir 15 cm storio. Kelis kartus patirpęs sniegas savyje turi labai daug drėgmės, tas vanduo nenutekėjo, o subėgo į plyšelius, taip vadinamas, poras. Ir jeigu prieš tai buvo keli didesni atlydžiai, o po to vėl užšalo, beveik garantuotai tame sniege bus ledo plėvelės intarpų – gryno ledo. Kai susidaro tokie ledo intarpai, jie dar labiau paspartina vandens nutekėjimą, kai sniegas pradeda tirpti, kadangi per tą ledą vanduo negali susigerti į gruntą ir jeigu pradeda tirpti, tai jis visas tuo ledu, paviršiumi ir nuteka“, – kalba G. Valiuškevičius.
Dar viena svarbi sąlyga – grunto įšalo gylis. Šiuo metu, pašnekovo vertinimu, dirvožemis kai kur bus įšalęs bent 15-20 cm, o kitur gal ir dagiau. Tuo metu, kai Lietuvoje žiemos būdavo itin atšiaurios, pasitaikydavo atvejų, kai žemė įšaldavo ir iki pusantro metro. Tokiu atveju tirpstant sniegui vanduo neturi kur dėtis ir jis visas paviršiumi suteka į paviršinius vandens telkinius taip sukeldamas potvynį. Taigi, didesnė tikimybė, kad bus potvynis kai yra rimtas įšalas, kuris neleis tirpstančiam sniegui susigerti į žemę.
Dar gali būti visko
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas J. Šimkus mano, kad kalbėti apie pavasarinį potvynį dar anksti, o apie Naujuosius metus prognozuojamas atšilimas potvynių nesukels ir pasijus, greičiausiai, tik miestuose.
„Mieste pamatysime šlapią asfaltą ir šaligatvius. Pagal tai, ką šiuo metu prognozuoja, atlydys bus labai trumpas ir menkas. Miškuose, sniegas tiesiog sukris ir praktiškai nieko neištirps“, – sako jis.
J. Šimkaus teigimu, potvynių dažnumą bei stiprumą lemia daugybė dalykų.
„Nuolatiniai stebėjimai vykdomi nuo 1811 metų. Paskutinis rimtesnis potvynis, kuris apėmė visą Lietuvą, buvo 1979 metais. 2010 m. buvo kilęs potvynis dėl ledų sangrūdų lokaliose vietose. Dėl klimato kaitos dažnėja vasaros poplūdžiai, kurie yra lokalūs. Pavyzdžiui, 2005 m. rugpjūčio mėnesį buvo didelis lietaus poplūdis, kai Merkys kelis kaimus apsėmė iki langų. Pernai žiema buvo snieginga, sniego buvo pakankamai daug, tačiau sužaidė kitos sąlygos – buvo sausa dirva, menkas įšalas ir ištęstas pavasario atšilimas, todėl potvynio žymesnio ir nesukėlė. Potvynių mastas mažėja“, – tikina jis.
Hidrometeorologas sako, kad pagal kai kuriuos scenarijus prognozuojama, kad ši žiema bus šaltesnė už normą ir kritulių bus daugiau, todėl yra tikimybė, kad žiemą prisikaups daugiau sniego, o dėl to galimai bus didesnis ir pavasarinis potvynis. Vis dėlto dar anksti pasakyti, kaip bus iš tiesų, nes žiema tik prasidėjo.
O štai VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. G. Valiuškevičius teigia, kad sniego kasmet iškrenta vis mažiau, todėl potvynių tikimybė taip pat menksta.
Nors gausiau pasnigus, gyventojai paprastai mano, kad sniego yra labai daug, G. Valiuškevičius sako, kad kietųjų kritulių vis mažėja, o prognozės rodo, kad iki amžiaus pabaigos sniegas taps dar retesnis svečias ir pasirodys vos savaitei kitai. Šiuo metu, anot jo, sniego nėra daug, taigi didesnių potvynių laukti tikrai neverta.
Tiesa, jis sako, kad daug kas priklauso nuo oro temperatūros, jei ji per kelias dienas pakiltų nuo 10-ies laipsnių šalčio iki 15 laipsnių šilumos ir dar pradėtų lyti, kas taip pat labai skatina sniego tirpimą, sniegas ištirps kur kas greičiau ir kur kas didesnis kiekis jo vandens pasieks upes.
Jei sniegas tirpsta iš lėto, kaip dažniausiai vyksta pavasarį – 2-3 savaites – temperatūra vis kyla po porą laipsnių, naktimis dar pašąla, toks sniego kiekis, koks yra šiuo metu, jokio rimtesnio potvynio nesukeltų.
„Bendras kritulių kiekis gruodžio mėnesį buvo gerokai mažesnis už normą, beveik niekur nebuvo viršyta daugiametė norma, tiek sniego, tiek lietaus iškrito mažiau. Vadinasi ir gruntas nėra labai sudrėkęs ir ant žemės paviršiaus gulintis sniegas ypatingo vandens kiekio neturėtų sugeneruoti. Nebent jis ištirptų labai staiga dėl prasidėjusio lietaus ir dar prisidėtų kokia ledų sangrūda, tuomet kažkur tas potvynis gali kilti. Reikia nepamiršti, kad žiema tik prasidėjo. Pastaraisiais metais didesni šalčiai pasirodo tik po Naujųjų. Iki pavasario sunku prognozuoti situaciją, jei turėsime labai sniegingą žiemą, pavasarį galima laukti įvairių dalykų, o štai šis už lango šuo metu matomas sniegas dar spės ištirpti ir per kelis kartus iškris naujas“, – teigia G. Valiuškevičius.
Kaip pasiruošti potvyniui?
Gyventojams, kurie yra įsikūrę arti upių, taip pat potencialiose užliejamose teritorijose, vietose, kur susidaro ar gali susidaryti ižo ar ledų sangrūdos, rekomenduojama potvyniams pasiruošti iš anksto.
Patariama turėti valtį ar plaustą, apsirūpinti neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne, kt.), taip pat nemažiau kaip 10-čiai parų pasiruošti negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, turėti degtukų, žvakių, žibalinių lempų, mobiliuosius telefonus ir atsarginių jų maitinimo elementų. Nuo ledo lyčių sodybas galima apsaugoti įkalus apsauginius stulpus, kurie sulaikys ledą.
Gyventojai taip pat turėtų izoliuoti visus elektros laidus, užsandarinti šulinius, lengvesnius ir brangesnius daiktus išnešti iš rusių ir perkelti aukščiau, iš užliejamų teritorijų patariama išvežti pesticidų atsargas, teršalus, kurie galėtų patekti į vandenį, pasirūpinti naminiais gyvūnais.
Esant būtinybei gyventojams patariama iš apsemiamų teritorijų evakuotis.