Lapkričio 30-ąją minint paskutinę kalendorinę rudens dieną, klimatologai ramina, kad tikros žiemos dar teks palaukti. Nors orai gruodį atšals ir prognozuojama vidutinė mėnesio temperatūra sieks apie 4 laipsnius šalčio, ši žiema turėtų būti šiltesnė už praėjusią.
Gruodis – šaltesnis, mažiau kritulių
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė GRYNAS.lt teigė, kad šiemet žiemos vidutinė temperatūra turėtų būti 2 laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę.
„Šiemet reikėtų tikėtis šiltesnės žiemos negu buvo praėjusi. Prognozuojamo sezono vidutinės temperatūros atžvilgiu panašiausia į šią beprasidedančią žiemą buvo 2008-2009 m. žiema. Ji taip pat buvo nešalta ir pakankamai drėgna“, - sakė V. Ralienė.
Nors žiema turėtų būti šiltesnė, gruodis numatomas šaltesnis nei vidutiniškai būna.
„Šiemet vidutinė gruodžio mėnesio temperatūra numatoma apie pusantro laipsnio žemesnė už vadinamąją standartinę klimato normą (- 2,3 C), todėl turėtų būti artima -4 C. Kritulių taip pat numatoma mažiau nei paprastai būna šį mėnesį“, - pasakojo Meteoreologinių prognozių skyriaus vedėja.
Pirmąją kalendorinės žiemos dieną orai turėtų atvėsti. Tai reiškia, kad kartu su kalendorinės žiemos pradžia ateina ir žiemiškesni orai. „Vakar ir šiandien vėsesni, žiemiškesni orai užfiksuoti tik Žemaitijoje, ten ir temperatūra yra neigiama, ir sniegas per naktį neištirpo. Sniego danga, nors susidariusi ir nestora, bet laikosi. Kitoje Lietuvoje dalyje šaltesnis oras turėtų kaip tik ir atkeliauti gruodžio 1-ąją – artimiausią parą. Tas atėjimas nebus labai nekaltas, atšalimą lydės ir plikledis, todėl reikėtų būti atsargiems“, - įspėjo V. Ralienė.
Gruodis, jos teigimu, be abejonės, nebus vienodas, tačiau nedidelė minusinė temperatūra turėtų išsilaikyti visą mėnesį. Ateinančio antradienio naktį vietomis šals net iki minus 10 laipsnių.
„Gruodis prognozuojamas žiemiškas, visų keturių savaičių temperatūra numatoma neigiama, todėl yra didelė tikimybė, kad ir šventinės savaitės metu temperatūra bus neigiama, kiek sniego iškris – jis neturėtų ištirpti, tačiau tai yra mėnesio prognozė. Gali kaip tyčia pasitaikyti trys atodrėkio dienos, kurios pasitaikys būtent Kalėdų dienomis. Šimtu procentu teigti, kad Kalėdos bus su sniegu negalima“, - dėstė meteorologė.
Ragina neskubėti gyventi ateitimi
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos Audronės Galvonaitės teigimu, tikra klimatologinė žiema prasideda tik nuo Kalėdų, todėl ateinantis šaltesnis periodas vadinamas priešžiemiu, o ne tikrąja žiema.
„Tai yra pereinamasis laikotarpis tarp rudens ir žiemos, kada būna labai nepastovūs orai, lietų gali keisti šlapdriba, sniegas ir atvirkščiai. Viena diena gali būti šiltesnė, kita šaltesnė ir t.t., kol galų gale turėtų nusistovėti žiema, nors ji ne visada prasideda vienodu laiku. Pavyzdžiui, pernai metais ji nusistovėjo tik sausio pabaigoje“, - sakė A. Galvonaitė.
Ji paragino žmones džiaugtis tokiais orais, kurie yra, nes jų pakeisti nelabai galime.
„Aš visada visiems sakau džiaugtis tuo, ką turite. Ko jūs taip skubate visi gyventi? Jeigu taip skubėsite, visai čia pat bus pasaulio pabaiga, nors vakar sakė ją atšaukė, - juokėsi klimatologė.
Perkūnijos būna ir žiemą
Kartu su šaltesniais orais, atrodo, kad sumažėjo ir perkūnijų skaičius. A. Galvonaitė tikino, kad perkūnijų būna visus metus. Jų ypač daug sulaukta šią ir praėjusią vasarą.
Ji patikino, kad graustiniai siaučia ištisus metus: „Rudenį ir žiemą ir žaibuoja, ir graudžia, ir kiek kartų! Sausio mėnesį būna dangus su žeme maišosi, griaustinis didžiausias, sninga pūga. Ir rudenį lygiai taip pat būna kai kada, kai susidaro tam sąlygos. Nejaugi neteko matyti, kaip sausio ir vasario mėnesį siaučia pūga, būna šalta, atrodo kaip Valpurgijos naktis – su žaibais, perkūnijomis? Jeigu neteko, galbūt pamatysite kitąmet“.
Orai ekstremalės
Klimatologė A. Galvonaitė atkreipė dėmesį, kad dėl šiltėjančio klimato dažnėja ne tik perkūnijos, bet ir kiti meteorologiniai reiškiniai. Jų ateityje turėtų tik daugėti.
„Galime tikėtis visų meteorologinių reiškinių didesnio ekstremalumo, reiškinių dažnėjimo ir t.t., - apie ateitį kalbėjo pašnekovė. - Reiškiniai gali būti ekstremalesni, pridaryti daugiau žalos. Jau dabar mes vis dažniau girdime apie škvalų padarytas žalas. Kai sakomos prognozės, dažnos frazės „galima perkūnija ir škvalas“. Anksčiau tai būdavo retesni dalykai ir ne tiek žalos pridarantys. Škvalas nukeldavo kokį vieną stogą, o dabar būna ir sugriovimų ir nuvertimų, visko pilna būna. Viskas prasideda nuo susidariusių temperatūros kontrastų – nevienodai įšyla žemės paviršius, nevienodai atiduodama temperatūra į atmosferą ir dėl susidariusių tiek vertikalių, tiek horizontalių srautų formuojasi visi meteorologiniai reiškiniai“.