Kodėl nereikia skubėti gelbėti vandens paukščių?

Kasmet, užšąlant vandens telkiniams, sulaukiama daug pranešimų apie neišskridusius paukščius. Nors paukščių perskridimai į kitus vandens telkinius stojus žiemai nėra sunkūs ir sudėtingi, tačiau žmonės sunerimę jų likimu skatina kuo skubiau gelbėti paukščius.

Aplinkos ministerija (AM) pripažįsta, kad toks žmonių rūpestis yra labai svarbus – gyvūnų globėjai gali vykti į nurodytas vietas ir padėti tiems, kam pagalba tikrai reikalinga, tačiau kelia klausimą, ar visada paukščiai laukia pagalbos?

Pirmosios dienos, kai užšąla ežerai ar tvenkiniai, paukščiams dar nėra pavojingos – jie sotūs, šaltis nebaisus, todėl antys, laukiai ir ypač – gulbės gali bent porą dienų tūpinėti ant ledo, plaukioti mažutėse properšose. Kai išalks ir patirs, jog ledas netirpsta, jie išskris ieškoti žiemaviečių.

Citata

Būtų gerai, kad gelbėtojai nevažiuotų šimtus kilometrų tik tam, jog įsitikintų, kad visi paukščiai yra sveiki, tik neskuba išskristi.

Tokie paukščiai – sveiki ir stiprūs – negali apgauti: jų nereikia gelbėti, jiems nereikia pagalbos. Apie tokius paukščius tikrai nereikia skambinti gelbėtojams, skatinti eiti netvirtu ledu. Kas kita – paliegę, skristi negalintys paukščiai – tokie tikrai liks, kai nuskris, į orą pakils sveikieji. Jiems būtina pagalba, juos išgelbės Gyvūnų globėjų asociacijos specialistai.

 AM su šia asociacija sudarė gyvūnų globos priemonių įgyvendinimo sutartį, todėl ragina skambinti tel. [phone] ir pranešti apie tikrai sužeistus ar sergančius paukščius. Būtų gerai, kad gelbėtojai nevažiuotų šimtus kilometrų tik tam, jog įsitikintų, kad visi paukščiai yra sveiki, tik neskuba išskristi, sako AM.