Rūpi tik gyventojams
„Kai pamačiau sužeistą paukštį, puoliau skambinti įvairioms gyvūnų globos institucijoms, aplinkosaugininkams. Tačiau visi nusikrato atsakomybės ir gelbėti sparnuočių net neplanuoja. Pats negaliu padėti, nežinau nei kaip, nei su kuo jas pagauti. O ir apgyvendinti neturėčiau kur“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ pasakojo panevėžietis Kęstutis Jucys.
Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotojas Gaudentas Baikauskas aiškina, kad tokiais gyvūnais rūpintis ne jų kompetencija. Jis siūlė apie sužeistą paukštį pranešti Gyvūnų globos asociacijai arba skambinti Bendrajam pagalbos centrui.
Tokią pat išeitį mato ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistas Egidijus Kirkliauskas.
„Mums išgelbėti sužeistus paukščius praktiškai neįmanoma. Mes ne veterinarai, neturim priemonių, kaip juos paimti, ir laikymo sąlygų. Negalime taip paprastai atvažiuoti, paimti gulbę ir nežinia kur nuvežti. Tuo privalo rūpintis Gyvūnų globos asociacija ir veterinarai“, – aiškino specialistas.
Siūlo palikti ramybėje
Nors Gyvūnų globėjų asociacijos pagrindinis tikslas – ginti naminius ir laukinius gyvūnus, ieškoti būdų ir priemonių jų gerovei užtikrinti, suteikti pirmąją pagalbą, akivaizdu, kad tai tik kalbos. Imtis realios pagalbos nenori net ir ši organizacija.
Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis sunerimusiems panevėžiečiams siūlo sužeistą gulbę palikti ramybėje arba gelbėti patiems. Mat sužalotas sparnas tarsi byloja, kad paukštis pasmerktas žūti.
„Jei gulbės sparnas lūžęs, jos nebeišgelbėsim. Paukštis bus migdomas O jei gulbių šeimyna gyvena kartu, nereikėtų jos išskirti. Toks būtų mano pasiūlymas“, – dėstė V. Gustaitis. Gyvūnų globėjų asociacijos vadovo teigimu, jei žmonės patys pagautų gulbę, ją apgyvendintų ūkiniame pastate, tada galbūt, važiuodami pro šalį, pas geradarius užsuktų šios asociacijos specialistai.Patiems gelbėti sužeistą paukštį V. Gustaitis nemato prasmės.
Gulbės likimu susirūpinusiam panevėžiečiui asociacijos vadovas siūlo po truputį ją prisijaukinti – paukštį lesinti iš delno. O kai įpras, paimti už kaklo, sparnus priglausti po pažastimi ir neštis namo. Tada pastatyti kibirą vandens, patrupinti batono ir paskambinti jo vadovaujamai asociacijai.
Iš Kauno, kur įsikūrusi ši asociacija, į Šiaulius specialistai važiuoja maždaug kas dvi savaites arba tuomet, kai gauna po kelis pranešimus iš netoli viena nuo kitos esančių vietovių.
„Lietuvoje tokių paukščių tikrai nemažai, ir mes negalime dėl vienos gulbės važiuoti į Panevėžį. Kada atsiras daugiau pranešimų apie sužeistus gyvūnus – atvyksime. Be to, paukštis turi būti paruoštas pirminei apžiūrai. Jei žmonės ją parsineš į namus, techninius klausimus suderinsim“, – „Sekundei“ teigė V. Gustaitis.
Daro meškos paslaugą
Panevėžio gyvūnų globos draugija, kuriai vadovauja Rūta Liberienė, taip pat negali pasirūpinti sužeistu paukščiu. Mat jie įpareigoti rūpintis tik naminiais gyvūnais.
R. Liberienė pažymi, kad paukščiai į tokias situacija kartais patenka dėl žmonių kaltės. „Šiltuoju metų laiku lesindami paukščius darome jiems tik žalą. Pripratę prie lesalo ir žmonių sparnuočiai tiesiog nebenori skristi į šiltuosius kraštus. Todėl antis ir gulbes lesinti galima tik tada, kai jos lieka žiemoti“, – paaiškino specialistė.
Nors gulbės niekas neskuba apžiūrėti, specialistai vis tiek pataria suradus sužeistą paukštį kuo skubiau skambinti gyvūnų globos draugijoms. Nepasitarus su veterinaru nereikėtų imtis gydyti patiems. Mat pasitaiko, kad netinkamas gydymas ar ne toks lesalas būna paukščio žūties priežastis. Kad sparnuotis apsiramintų, jį reikėtų laikyti šiltai, ramioje, tamsioje aplinkoje ir laukti pagalbos.