Opoka – uoliena, kurioje vyrauja amorfinis (opalinis) silicio dioksidas, pasižymintis aktyviomis hidraulinėmis savybėmis. Dėl šių savybių ji dažniausiai naudojama portlandcemenčio gamyboje – 10–15 proc. opokos priedo suriša cementui kietėjant išsiskiriantį kalcio hidrooksidą į netirpų kalcio hidrosilikatą.

Vienintelis Lietuvoje opokos telkinys yra susijęs su viršutinės kreidos santonio aukšto nuogulomis. Daugiau kaip prieš 40 metų pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Šilutės rajone, buvo išžvalgytas Stoniškių opokos telkinys, susidedantis iš dviejų gretimų (700 m atstumu) sklypų – Žemaitkiemio ir Stoniškių.
Citata
Atlikti bandymai parodė, kad opoką galima panaudoti įvairesnėse srityse, gaminant pucolaninį portlandcementį, dekoratyvinį cementą, kalkių ir opokos rišamąją medžiagą, silikatines plytas, akytąjį betoną ir sintetinį volastonitą.

Žemaitkiemio sklypas buvo pradėtas eksploatuoti, tačiau nuo 1994 metų apleistas dėl bendro statybinių medžiagų poreikio nuosmukio. Šiame sklype iškasta tik 0,7 mln. t opokos. Likę ištekliai sudaro 15,9 mln. tonų. Gretimame Stoniškių sklype yra 17,8 mln. tonų opokos.

Žemaitkiemio sklypo išteklius galima padidinti šalia jo plytinčių prognozinių išteklių (24 mln. t) sąskaita. Gali būti, kad dar giliau išteklių yra ir daugiau, tačiau dėl sudėtingesnių kasybos (ypač hidrogeologinių) sąlygų jų gavyba yra neperspektyvi.

Stoniškių telkinio opoka daugiausiai buvo naudojama portlandcemenčio gamyboje kaip aktyvus hidraulinis priedas. Ji pakeitė iki tol iš Briansko srities (Rusija) importuotą trepelą.
Opokos gavyba Lietuvoje - kiek uolienos buvo iškasta bėgant metams

Atlikti bandymai parodė, kad opoką galima panaudoti įvairesnėse srityse, gaminant pucolaninį portlandcementį, dekoratyvinį cementą, kalkių ir opokos rišamąją medžiagą, silikatines plytas, akytąjį betoną ir sintetinį volastonitą. Pastarojo paklausa pasaulyje sparčiai auga.

„Kaip rodo tyrimai, prognoziniai opokos ištekliai Lietuvoje – keliasdešimt milijonų tonų. Tai didžiulis turtas, kuris bent kol kas nenaudojamas. Šios uolienos gavyba susidomėjus platesniam investuotojų ratui šalies ūkis gautų neabejotiną naudą“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.