Dažnai būnant gamtoje, ir žiemą galima pastebėti nemažai įvairių paukščių rūšių. Be to - žiemos metu paukščiai yra mažiau baikštūs ir arčiau prisileidžia žmones. Dėl to juos stebėti yra sąlyginai lengviau. Aplankius vaikų darželius Vilniuje, ornitologų klubo ORNI nariai šiek tiek sunerimo, kad su jais dirbančių pedagogų paukščių pažinimo žinios yra ribotos. Norėdami šiek tiek pagerinti situaciją, kartu su fotografu Borisu Belchevu, pateiksime Jums žiemą lesyklose sutinkamų paukščių vadovėlį.
Galiausiai, jei ir jo pagalba nesiseka atpažinti lesyklose apsilankančių paukščių, bet kada galite klausimus ar nuotraukas siųsti el. paštu orni@orni.lt arba grynas@grynas.lt.
Taip pat primename GRYNAS.lt skelbtas 5 taisykles, kaip žiemą lesinti paukščius.
Didžiosios zylės (Parus major) yra vienos iš aktyviausių įvairių tipų lesyklų lankytojos. Jos neišrankios nei lesyklos įrengimo vietai, nei tipui. Mėgsta paskanauti lašinių, saulėgrąžų, melionų sėklų, riešutų, mielai lanko iškabintus paukščių pyragus.
Mėlynosios zylės (Parus caeruleus) lesyklas aplanko daug rečiau nei didžiosios, bet greičiausiai taip yra dėl to, kad jos mažesnės ir didžiųjų zylių tiesiog nuvejamos. Lesyklų konstrukcijų tipams ir lesalui neišrankios, dažniau lanko parkuose ar netoli miškų įrengtas lesinimo vietas.
Pamatę ilgauodegę zylę (Aegithalos caudatus, nuotr. viršuje) įsitikinsite kokio reto grožio šis paukštelis. Gali nutikti ir taip, kad nuėję patikrinti negiliai krūmuose pastatytą platformos ar cilindro tipo lesyklėlę išgirsite keistus cypavimus iš visų pusių, o šaltinio įžiūrėti nepavyks. Būkite kantresni ir netrukus pamatysite kad paukšteliai čia pat, vos per pusmetrį. Tikrai būsite sužavėti zylutės apdaro puošnumu ir išskirtinumu. Ilgauodegės zylės lesa viską, ką ir jų pusseserės didžiosios ar kitos zylės. Vikriai karstosi ant virvutės su kabančiu lašinuku. Nėra išrankios ir lesyklos tipui, tad jei gyvenate ne didmiesčio centre, būtinai sulauksite šių dailių paukščiukų.
Juodoji zylė (Parus ater) dydžiu primena mėlynąją (Parus caeruleus), bet zylių apdaro spalvos skiriasi. Zylutė vikri, nenustygstanti vietoje. Vikriai lukštena saulėgrąžas, smulkina riešutus. Šauniai karstosi ant virvutės su lašinuku ar taukais, mėgsta paukščių pyragus. Šios zylutės vasarą privengia žmonių kaimynystės, bet žiemą mielai lankosi lesyklose, esančiose netoli miško.
Kuoduotąsias zyles (Parus cristatus) vasarą grybaudami esame sutikę ne vienas. Tai nėra išskirtinio apdaro savininkės, bet turi unikalų kuodelį. Nei viena zylutė negali tuo pasigirti. Lesyklas aplanko mišriais būriais su kitomis zylutėmis. Maistui neišrankios, nebijo ir skirtingų lesyklų tipų. Norėdami jas privilioti, lesyklą kelkite arčiau miško. Į miestus šios zylutės užklysta rečiau.
Paprastoji pilkoji zylė (Poecile palustris) sudėtingai atskiriama nuo savo giminaitės šiaurinės pilkosios zylės (Parus montanus). Šios sparnelių spalva panašėja į rusvumą, kai šiaurinės labiau panašu į pilkumą. Zylutė, jei yra galimybė lyginti su šiaurine, atrodo kompaktiškesnė nei pusseserė, galva kiek smulkesnė. Maitinimosi įpročiai panašūs kaip ir kitų zylių, todėl neretai sudaro mišrius būrelius. Lesyklų, esančių priemiesčiuose ar arčiau miško nevengia. Rečiau atskrenda į didmiesčio gilumą.
Šiaurinė pilkoji zylė (Poecile montanus) nesunkiai gali būti supainiojama su kita, nereta palydove būrelyje, paprastąja pilkąja zyle (Parus palustris). Maitinimosi įpročiai identiški pastarajai. Sudaro mišrius būrelius su įvairių rūšių zylėmis, lengviau atskirti tik stebint esančias šalia viena kitos šiaurinę ir paprastąją pilkąją zyles. Į akis krenta kiek stambesnė šiaurinės zylės galva.
Karklažvirbliai (Passer montanus) kartu su naminiais žvirbliais taip pat yra dažni lesyklų svečiai, tik, skirtingai nuo zylių, labiau mėgsta vaišintis augaliniais produktais. Lesyklų tipams beveik neišrankūs. Dažniau lanko miestuose ir gyvenvietėse įrengtas lesyklas.
Naminiai žvirbliai (Passer domesticus) mielai kartu su karklažvirbliais aplanko beveik visas arčiau žmonių gyvenamųjų vietų iškeltas įvairių tipų lesyklas, tik nelabai „sutaria“ su laisvai judančiomis lesyklomis - pakabintomis ant virvutės. Mėgsta augalinius produktus.
Bukutis (Sitta europaea) yra tikra lesyklų puošmena: išskirtinės spalvos, striukas, pastoviai ropinėjantis žemyn galva. Apsilanko įvairių tipų lesyklose, jei tik jos įrengtos netoli sodų, miškų ir miškelių, miestuose ir didesnėse gyvenvietėse pasirodo retai. Labai smagus paukštelis, mėgstantis kaupti maisto atsargas juodai dienai - pasiima saulėgrąžą ar riešutą ir slepia kokiame nors plyšyje. Šiomis bukučio išslapstytomis atsargomis neretai pasinaudoja ir kiti paukščiai, nes patys bukučiai nevengia jų kompanijos.
Nors lipučiai (Certhia familiarus) spalvomis ir išskirtiniu grožiu neišsiskiriantys paukščiai, bet tai tik pirmas įspūdis pamačius šį sparnuotį. Jei jums pavyks prisivilioti liputį į lesyklą, įsitikinsite, kad tai judrus, smalsus, nuoseklus ir, be abejo, gražus paukštelis, dažniausiai ropinėjantis medžių kamienais aukštyn. Lipučius į lesyklas galima prisivilioti pabėrus spygliuočių medžių sėklų, rečiau susigundo kitų augalų sėklomis. Tačiau tai miškų paukštis, tad ir lankosi tik netoli jų įrengtose lesyklose, retkarčiais užklysta į sodus. Neretai maisto paieškai mielai prisijungia prie zylių būrelių.
Žiemojančios geltonosios startos (Emberiza citrinella) laikosi skirtingo dydžio būreliais. Į beveik visas lesyklas nutupia gana retai, dažniausiai tenkinasi iš jų iškritusiu arba kitų paukščių pamestu maistu nuo žemės. Vienintelės lesyklos, į kurias drąsiai galima bandyti prisivilioti šiuos paukščius yra platformos tipo. Dažniausiai apsilanko kaimo vietovėse bei netoli laukų įrengtose lesinimo vietose, miestuose jų sambūriai mažesni. Maitinasi augaliniu maistu, mėgsta įvairias sėklas.
Kaip ir geltonosios startos žaliukės (Carduelis chloris) daugelio tipų lesyklų vengia ir tenkinasi po jomis surandamu maistu ar jo likučiais. Ir tik platformos tipo lesyklos joms sukelia mažiau įtarimų. Gali apsilankyti įvairiose vietose, o maitinasi daugiausia augaliniu maistu, labiausiai vertina įvairių augalų sėklas.
Alksninukams (Carduelis spinus) nėra didelio skirtumo ar platformos ar cilindro tipo lesykla- vienodai lanko abu tipus, bet jei atrasite galimybę šiltesnę žiemos dieną tarp augalinio maisto paruošti kokių nors vikšrų- jūs būtinai sulauksite šių niekad nenustojančių cypsėti paukštelių. Jie tikri nenuoramos, o žiemos metu dažniausiai laikosi alksnynuose ir skraido būreliais, todėl tikriausiai Jūsų lesyklėlę aplankys ne po vieną.
Čimčiakai (Carduelis flammea) mielai lankosi ir platformos ir cilindro tipo lesyklėlėse. Jie kaip ir dauguma kitų smulkių paukštelių mėgsta laikytis būreliuose, kartais sudaro mišrius būrelius su alksninukais. Lesalui nėra išrankūs, bet tai augalinį maistą lesantys paukšteliai. Jiems tinka juodosios saulėgrąžos, sorų kruopos, skaldytos kukurūzų sėklos. Galbūt jūs galėsite jiems paruošti dagių arba usnių sėklelių? Šių čimčiakas tikrai neatsisakys.
Čivylis (Carduelis cannabina) - tikrai nervingas paukštelis. Jei jūs turite galimybę savo lesyklėlę pastatyti atviresniame kraštovaizdyje, kaip kad kopos, žvyruotos pakrantės arba senos fermos, tuomet galbūt ir sulauksite šio nedrąsaus paukštelio. Tikriausiai labiau pasitikės platformos tipo lesykla. Jam lesinti tinka visos kitiems laukiniams paukščiams lesinamos sėklos.
Dagilis (Carduelis carduelis)- tikra atgaiva akiai niūrią žiemos dieną. Jūs neabejotinai sulauksite šio labai spalvingo apdaro savininko savo lesykloje, jei tik gyvenate ne didmiesčio centre. Dagilis yra sodybų, gyvenviečių ir parkų lankytojas. Tai drąsus paukštelis ir į savo lesinimo vietą jį prisiviliosite nesunkiai. Lesalui, kaip ir lesyklos tipui nėra išrankus, net jei jūs tiesiog sėklas pabersite ant žemės, atskridęs dagilių būrelis jas kruopščiai surinks.
Mažasis genys (Dendrocopos minor)- tai mažiausias iš Lietuvoje sutinkamų genių. Jeigu gyvenate netoli parko, tikriausiai sulauksite šio dailaus mažylio. Kaip ir dauguma geninių, labiau vertina cilindro formos lesyklas. Tikrai neatsisakys jūsų paruoštų žemės riešutų, lašinių ar taukų gabalo. Šis geniukas vasarą daugiausiai minta vabzdžiais, todėl žiemą taukai ar lašiniai, kaip gyvulinės kilmės maistas, jam yra puikus energijos šaltinis.
Vidutinis genys (Dendrocopos medius) žiemą praleidžia ieškodamas vabzdžių ant sausų šakų ir medžių kamienų. Neabejotinai aplankys ir jūsų lesyklėlę jei gyvenate netoli ąžuolyno, upelio ar seno sodo. Kaip ir visi geninių šeimos atstovai mėgsta lašinius ir taukus. Mielai skanauja riešutus, nes šie yra kaloringi ir geniams suteikia daug energijos. Patogiausia jam būtų cilindro formos lesykla. Šį genį nepatyrusiai akiai nesunku supainioti su didžiuoju geniu, bet vidutinio genio raudona pauodegio spalva šiek tiek „užtepta" ir ant pilvo apačios.
Didieji geniai (Dendrocopos major) taip pat nevengia lesyklų, tačiau ir gausiu jų lankymu nepasižymi. Labiausiai vertina iš tinklelio pagamintas cilindro tipo lesyklas, kurios savo konstrukciją primena medžio kamieną. Dažniau lankosi arčiau miško ar parko įrengtose lesyklose ir, esant pasirinkimui, pirmenybę teikia lašiniams bei taukams. Paprastai stengiasi nuvyti į tą pačią lesyklą atskridusius gentainius.
Sunku patikėti, bet ir tai - dar toli gražu ne visi paukščiai, galintys atplasnoti į Jūsų įrengtas lesyklas. Informacija apie likusius varninius paukščius, meletas, kikilius skelbsime kitoje straipsnio dalyje. Sekite GRYNAS.lt naujienas!
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (36)