Daugiausiai nusižengimų žvejybos srityje
Žvejybos srityje nustatyti pažeidimai sudaro apie 80 proc. visų pažeidimų, informavo AAD. Tiesa, ir pačių žvejų Lietuvoje yra kur kas daugiau nei medžiotojų – gali būti apie 300 000. Apie nusižengimus aplinkosaugos pareigūnai sužino įvairiai – kartais apie brakonierius jiems praneša gyventojai, jie taip pat tyko pasalose, organizuoja reidus. Istorijų pasitaiko pačių įvairiausių.
Lapkričio mėnesį Utenos gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė du asmenis, tinklais pagavusius net 36 kg seliavų ir 5 kg kuojų. Asmenys Ignalinos rajono Gavio ežere iš medinės valties žvejojo šešiais statomaisiais tinklais. Jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai, paimta valtis, visi tinklai ir žuvys. Paskaičiuota, kad žuvų ištekliams padaryta žala – 615 eurų. Taip pat abiem asmenims teks sumokėti 120–300 eurų baudą.
Kartais aplinkosaugininkams tenka brakonierių tykoti ir pasalose per naktį. Spalio mėnesį Ignalinos rajone Utenos gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai sulaikė du asmenis Dysnykščio ežere žuvis gaudžiusius 33 statomaisiais tinklais.
Asmenys tinklais sugavo 23 sterkus, lydeką, lyną, karpį, 3 karšius, 1,3 kg karosų, 1,3 kg ešerių, 1,8 kg raudžių ir 5,75 kg kuojų.
Pažeidėjams gresia administracinė bauda nuo 120 iki 300 eurų, paimta medinė irklinė valtis, tinklai, neteisėtai sugauta žuvis. Žuvų ištekliams padaryta žala, kurią jie taip pat turės atlyginti, siekia beveik 6,5 tūkst. eurų.
Kai kurie pažeidėjai yra etatiniai – niekaip nenurimsta net gavę baudas. Štai gruodžio 7-ąją Utenos aplinkosaugininkams įkliuvo Utenos rajono Kirdeikių seniūnijos gyventojas, sugavęs 2 lydekas, 15 karšių, 3 lynus, 10,7 kg ešerių ir kuojų. Jis už neteisėtą žvejybą jau buvo sulaikytas 2021-aisiais, o šių metų pavasarį įkliuvo, kai Dringio ežere tinklais sugavo net 96 karšius.
Pavasarį Utenos GGAI pareigūnai iš šio asmens kaip nusikaltimo įrankį paėmė ir valtį, tad šįkart, neturėdamas kuo plaukti, pažeidėjas, kad pastatytų tinklus ryžosi bristi ir į ledinį vandenį. Dabar iš pažeidėjo paimti tinklai ir neteisėtai sugauta žuvis. Jam gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, be to teks atlyginti per 2440 eurų aplinkai padarytą žalą.
Kuriozinių situacijų netrūksta
Gaudydami brakonierius aplinkosaugininkai prisižiūri visko. Vieni vyrai nuo jų slėpėsi žolėse, kiti atgal į vandenį sumetė nelegaliai sugautas žuvis, treti – priešinosi ir įžeidinėjo.
Štai, pavyzdžiui, Alytaus aplinkosaugininkai Prienų rajone pastebėjo asmenis, pastačiusius tinklą Peršėkės upėje. Sulaikymo metu vienas asmuo draudžiamą įrankį įmetė į upę ir pats į ją įšoko bei perplaukė, kad tik išvengtų baudos.
Vis dėlto ilgai slapstytis pažeidėjui neteko. Aplinkosaugininkams iškvietus policijos pareigūnus, sprukęs asmuo buvo greitai susektas pagal krante likusį telefoną ir stebėjimo prietaisą – apykoję.
Už neteisėtą žvejybą pažeidėjams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų.
Nemažiau juokinga situacija pasitaikė ir visai neseniai. Aplinkosaugininkai tikrindami skelbimus internete aptiko vyrą, prekiavusį saugomomis papūgomis – raudonosiomis rozelomis. Jas asmuo ketino parduoti neturėdamas teisėtą įsigijimą patvirtinančio dokumento iš Aplinkos apsaugos agentūros. Pardavėjas papuolė tiesiai pareigūnams į rankas, mat nieko neįtardamas vieną papūgų atnešė tiesiai aplinkosaugininkams. Ir buvo prigautas vietoje su visais įrodymais.
Šiemet taip pat buvo nustatyti asmenys, kurie laukuose vaikėsi stumbrą (gyvūnas yra saugomas pagal Lietuvos įstatymus ir nuo 1969 m. yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą). Jie viską filmavo, o vėliau vaizdo įrašą paviešino socialiniame tinkle „TikTok“, taigi pareigūnams juos rasti sunku nebuvo. Automobilio vairuotojui gresia bauda nuo 150 iki 2000 eurų.
Pareigūnams šiemet teko vaduoti ir į nelaisvę paimtus laukinius gyvūnus. Gruodžio mėnesį aplinkosaugininkai patikrinę asmenų tvartą ten rado uždarytus 5 šernus. Už neteisėtai laikomus laukinius gyvūnus sodybos šeimininkui gresia bauda iki 150 eurų ir teks sumokėti iki 780 eurų baudą už trukdymą pareigūnams vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę.
Be viso to, pasitaikė ir ne viena istorija, kai žmonės norėjo neteisėtai parduoti laukinių ar egzotinių gyvūnų iškamšas. Pavyzdžiui, Šilutėje, sendaikčių parduotuvėje buvo neteisėtai pardavinėjama vilko galvos iškamša, taip pat šiemet pareigūnai turėjo konfiskuoti ir krokodilo iškamšą, kadangi ja prekiavęs asmuo negalėjo įrodyti iš kur ją gavo.
Susimoka rekordines sumas
Pareigūnų sučiupti pažeidėjai ne tik moka baudas, bet ir turi atlyginti žalą gamtai, dažnai netenka ir nusikaltimo padarymo įrankių. Kai kuriais atvejais jų sumokamos sumos yra išties įspūdingos ir tikrai turėtų atimti bet kokį norą kartoti nusikaltimą.
Štai, pavyzdžiui, lapkričio mėnesį pareigūnai nustatė, kad nuosavybės teise Lietuvai priklausančio žemės sklypo Skiemonių kaime Anykščių rajone naudotojas (vykdantis žemės ūkio veiklą ir laikinai naudojantis valstybine žeme), neturėdamas leidimo, nukirto 44 saugotinus medžius: 1 pušį, 1 juodalksnį ir 42 beržus. Už šį pažeidimą jam teko sumokėti baudą iki 200 eurų ir dar atlyginti žalą gamtai, kuri siekė įspūdingą sumą – daugiau nei 9 000 eurų.
Šiemet Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą apie Prienų rajone neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patelę. Nustatyta, kad ji buvo sumedžiota draustinyje, be to, buvo vaikinga. Tokiomis aplinkybėmis padaryta žala gamtai siekė daugiau kaip 12 000 eurų.
Panaši istorija įvyko ir rugpjūčio mėnesį, kai Šiaulių aplinkosaugininkai nustatė, kad asmuo draudžiamu laiku sumedžiojo limituojamus gyvūnus – tauriojo elnio patelę su jaunikliu.
Už šiurkštų administracinį nusižengimą asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Iš pažeidėjo tėvo aplinkosaugininkai paėmė ginklą su optiniu taikikliu, tauriojo elnio jauniklį ir patelę.
Asmeniui grėsė bauda nuo 800 iki 1800 eurų su teisės medžioti atėmimu nuo 1 iki 5 metų. Taip pat jam teko atlyginti gyvūnijai padarytą žalą, kuri siekė per 12 000 eurų. Kadangi pažeidėjas neteisėtai sumedžiojęs du tauriuosius elnius neturėjo teisės medžioti ir leidimo laikyti nešioti ginklus, tolimesnis tyrimas buvo perduotas policijos pareigūnams.
Vieną didžiausių baudų šiemet teko mokėti brakonieriui statomaisiais tinklais žuvis gaudžiusiam Nemuno upėje. Per reidą aplinkosaugininkai gavo informacijos iš Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų, kad Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotas asmuo, traukiantis tinklus į medinę valtį.
Paaiškėjo, kad neteisėta žvejyba buvo vykdoma dviem statomaisiais tinklais, kuriais asmuo sugavo 69 sterkus, 59 karšius ir meknių. Jam gresia bauda iki 300 eurų, taip pat teks atlyginti žalą žuvų ištekliams, kuri siekia net 22 560 eurų.
Ką daro su konfiskuotais daiktais
Šiemet palyginti su 2021 m. nusižengimų padaryta mažiau. Pernai buvo nustatyti 663 medžioklės ir 2414 žvejybos pažeidimų.
AAD sako, kad didžioji dalis pažeidėjų geranoriškai susimoka jiems paskirtą administracinę nuobaudą ir padarytą žalą gamtai jei ji buvo paskaičiuota. Iš pažeidėjų paimtos neteisėtai įgytos nebegyvybingos žuvys bei medžiojamieji gyvūnai yra laikomi greitai gendančiu mažaverčiu turtu ir teisės aktuose numatyta tvarka pripažįstamos atliekomis bei atiduodami gyvūninės kilmės atliekų tvarkytojams, su kuriais departamentas yra sudaręs sutartį. Gyvybingos žuvys yra paleidžiamos į laisvę.
Visi konfiskuojami nusikaltimo įrankiai – valtys, tinklai ir kt. – jei yra nekokybiški, menkaverčiai ar uždrausti naudoti yra apdorojami ir jau kaip atliekos perduodami atliekų tvarkytojams. O turtą, kurį dar galima realizuoti, perima Valstybinė mokesčių inspekcija.