Senovėje buvo tikima, kad sausio 25 dieną nubudęs barsukas išlenda iš olos apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, jis išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į savo guolį toliau miegoti iki pavasario. Buvo tikima, kad tuomet pavasaris bus vėlyvas. O jeigu diena bus apniukusi, barsukas pasivaikščios po mišką, visur pripėduos. Tuo atveju pranašaujama, kad likusi žiemos dalis bus šiltesnė, o pavasaris – ankstyvas.
Kol trečiadienį visi dairėsi barsukų pėdsakų greta jų urvų, Anykščių rajone gyvenanti Kristina dalijosi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kaip šie gyvūnai linksminasi jos malkinėje. Panašu, jie ten jautėsi kaip namie.
„Labai stengiausi padaryti kuo trumpesnį vaizdo įrašą, kad nepabostų žiūrėti, bet taip puikiai nusifilmavo, kad neįmanoma neparodyti. Tiek veiksmo, vos per 3 paras! O kiek jų buvo, dar net nepavyko suskaičiuoti: trys ar keturi.
Viena naktis buvo vien obuolių nešimas į urvą. Pagalvojau, kad jau nusibodo su kitais dalintis, tai susinešė. Stirnom paliko tik morkas griaužt. Kitą naktį prasidėjo kasimaisi (individualūs ir grupiniai), muštynės, inventoriaus vertimas ir graužimas (gal obuolių per mažai palikau)... Net balsus išgirsit, jei žiūrėsit smarkiai pasididinę garsą. Ir galiausiai... lapų, sausos žolės tempimas į urvą. Net mano maišus su lapais susirinko ir susitempė. Aišku, kam vyniot pačiam, jei jau parinktų yra“, – rašė gyvūnus sausio 22–25 dienomis nufilmavusi Kristina Rudokaitė.
„Tai dabar ir galvoju. Išlindo padidintos pajėgos, kaip reikiant trepsėjo, prisinešė naujų patalų, maisto ir ką?! Vėl dribs miegot?! Pusiaužiemio diena tai baisi buvo, lijo, šalo... Džiugu, kad šiemet bus galima patikrint kuo tikėt, barsukais ar sinoptikais“, – tęsė ji.