Dauguma jų, ypač gulbių, neišskrenda į šiltuosius kraštus todėl, kad vasarą pripranta būti žmonių lesinami ir jaukinami. Gamtininkai primena, kad pradėjus lesinti paukščius tai reikia daryti ir visą žiemą. Jeigu likusieji žiemoti paukščiai yra sveiki, gali skraidyti, nereikia jų trikdyti.
Lietuvoje aptinkamos šios rūšys: Juodoji gulbė (Cygnus atratus), Mažoji gulbė (Cygnus columbianus), rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus), įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, Gulbė nebylė (Cygnus olor).
Juodoji gulbė matyta keliose Lietuvos vietose. Daugiausiai gyvena pietryčių ir pietvakarių Australijoje, Tasmanijoje, Naujojoje Zelandijoje. Mažoji gulbė Lietuvoje aptinkama per migraciją. Gulbė giesmininkė Lietuvoje peri, bet populiacija nedidelė, o pavienės perinčios poros ir nedidelės jų grupės randamos įvairiuose rajonuose. Migracijų metu dažnesnė vakarinėje šalies dalyje. Dideli pulkai aptinkami ir didžiuosiuose Sūduvos ežeruose. Nedaug paukščių žiemoja Baltijos pajūryje ir neužšalusiuose didesnio ploto sekliuose vidaus vandenyse. Gulbė nebylė Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Usūrio. Arealas šiaurėje siekia pietų Skandinaviją, Obės aukštupį, pietuose – Tibetą, Iraną, Mažąją Aziją, Balkanus, pietų Prancūziją. Žiemoja Europoje, Viduržemio, Juodosios, Kaspijos jūrų pakrantėse. Lietuvoje įprasta rūšis. Iki XX amžiaus 4 dešimtmečio Lietuvoje gulbės buvo beveik išnykusios. Tačiau jų populiacija atsikūrė Tado Ivanausko rūpesčiu iš Žuvinto ežero. Dėl gan šiltų žiemų Lietuvoje didelė dalis gulbių nebylių lieka žiemoti. Tuomet jos susitelkia į būrius ir gyvena neužšalančiuose miestų vandens telkiniuose bei minta žmonių paliekamu lesalu.
Antiniai – plačiai paplitusi ir gausiausia žąsinių būrio vandens paukščių šeima, kurią sudaro apie 150 šiandien gyvenančių rūšių priklausančių 40-50 genčių. Kai kurios rūšys, tokios kaip didžioji antis ir pilkoji žąsis dar priešistoriniais laikais buvo prijaukintos žmonių ir dabar veisiamos dėl mėsos, kiaušinių ir pūkų.
Žmogaus pagalbos ir globos reikia ligotiems, sužeistiems, paliegusiems paukščiams. Radę ar pastebėję tokį paukštį ar laukinį gyvūną, žmonės turėtų paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Bendrojo pagalbos centro operatoriai informaciją iš karto perduos Gyvūnų globėjų asociacijai, kurios darbuotojai pasirūpins veterinarine pagalba ir globa. Su šia asociacija Aplinkos ministerija sudarė sutartį, kad ji vykdytų laukinių paukščių ir gyvūnų globos priemones.