Tokį sprendimą priėmė Vyriausybė Aplinkos ministerijos siūlymu. Jis įsigalios nuo balandžio 1 d.
Po praėjusį pavasarį Kuršių nerijos nacionalio parko teritorijoje kilusio didelio miškų gaisro patikrinimą atlikusios specialios Aplinkos ministerijos komisijos nustatė, kad parko direkcija neužtikrino reikiamos miškų priešgaisrinės apsaugos. Jos pasiūlė pagal visų kitų šalies nacionalinių parkų praktiką šiuos miškus perduoti valdyti miškų urėdijai, kuri yra pajėgesnė išlaikyti ir organizuoti miškų priešgaisrinę sistemą.
KNNP teritorijoje, kuri apima ne tik Neringos savivaldybę, bet ir dalį Klaipėdos miesto savivaldybės, yra 8,1 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų. Patikėjimo teise Kretingos miškų urėdijai pirmiausia bus perduota 6,56 tūkst. ha – tie valstybinės reikšmės miškai, kuriems atlikti kadastriniai matavimai ir kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Likusieji bus perduoti užbaigus šiuo metu atliekamus kadastrinius matavimus ir įregistravus juos Nekilnojamojo turto registre.
Valstybinės saugomų teritorijų tarybos direktorius Albertas Stanislovaitis, GRYNAS.lt yra sakęs, kad šį sprendimą sutinka palankiai. Visgi jis pridėjo, kad miškai buvo rūpinamasi ir iki tol.
„Miškai, manau, iš esmės nesikeis. Jie buvo prižiūrimi ir iki šiol", - tikino A. Stanislovaitis.
Kiek anksčiau tiek Generalinė miškų urėdija, tiek ir Kretingos miškų urėdija GRYNAS.lt yra teigusi, kad būtų logiškiau, jei miškais rūpintųsi miškininkai.
GRYNAS.lt primena, kad gaisras Kuršių nerijoje kilo 2014 balandžio 25 dieną. Galutiniais duomenimis, bendras išdegusio miško plotas sudarė 117,6 hektarų. Kuršių nerijoje balandžio pabaigoje kilęs gaisras padarė daugiau nei 46 mln. litų žalos. Žala dėl išdegusių kalnapušių siekia 45 mln. litų, būsimos išlaidos gaisravietei sutvarkyti įvertintos 1,11 mln. litų, 36,4 tūkst. litų atsiėjo pats miško gaisro gesinimas, dar 23,5 tūkst. litų įvertintos miško atkūrimo išlaidos. Neringos savivaldybei gaisro padariniams šalinti iš Vyriausybės rezervo atseikėta 62 tūkst. litų.