Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai iškvietimą į Juodkrantę gavo ankstų praėjusio šeštadienio (spalio 8 d.) rytą.
Apie 7.13 val. jų pagalbos prireikė prie per visą šią kurortinę gyvenvietę vedančios Gintaro Įlankos gatvės.
Vietos gyventojus sunerimti privertė keistas ir garsus triukšmas.
Pasidairius paaiškėjo, kad jį kėlė medinėje tvoroje įstrigęs ir niekaip pats išlįsti negalintis meškėnas.
Gelbėjimo operacija ilgai netruko. Gyvūnas išlaisvintas panaudojus paprasčiausias parankines priemones.
Laisvę atgavęs meškėnas spruko į artimiausią mišką net nepadėkojęs ugniagesiams.
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, jog paprastieji meškėnai jau ne pirmus metus šiurpina Kuršių nerijos gyventojus.
Pirmieji meškėnai, manoma, itin izoliuotoje ir jautrioje biologinės įvairovės atžvilgiu Neringoje fiksuoti dar 2013 metais.
Kiek meškėnų čia yra dabar, niekas tiksliai pasakyti negali.
Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija vylėsi, kad invazine ir itin agresyvia vietinei gyvūnijai laikoma rūšis meškėnai pusiasalyje neįsikurs, statistika ir tendencijos jau verčia skambinti pavojaus varpais.
Gamtosaugininkai ne kartą neringiškių prašė pranešti apie pamatytus meškėnus ir iš gautų pranešimų sprendžia, kad šie gyvūnai dažniausiai sutinkami prie Juodkrantės.
Tačiau jie išplito ir po didesnę kuršių Užmario teritoriją.
Meškėnai per pastaruosius keletą metų pastebėti Preiloje, Pervalkoje, pietiniame ir šiauriniame Juodkrantės galuose ir net Smiltynėje, prie Senosios perkėlos kelto krantinės.
Perspėjama, kad šie į usūrinius šunis panašūs gyvūnai gali pasirodyti mieli ir draugiški, tačiau iš tiesų yra agresyvūs ir gudrūs.
Todėl meškėnai neretai vadinami tikrais chuliganais ir banditais.
Spėjama, kad pirmieji meškėnai į Kuršių neriją atkeliavo iš Rusijos.
Šiuos gyvūnus, tik iš pradžių pūkuotus ir meilius, kai kurios šeimos laiko namie nelegaliai.
Paaugusiais ir agresyviais tapusiais gyvūnais yra paprasčiausiai atsikratoma, tiesiog išleidžiami gamtoje.