Šunys pastebėti tris kartus
Labanoro parko vyr. biologas Audrius Aliukonis GRYNAS.lt pasakojo, kad prieš kelias savaites vietiniai žmonės telefonu ir gyvai jam pranešė, kad Labanoro miestelio pakraštyje, šalia Kunigiškių kapinių matė papjautą stirną, prie kurios sėdėjo du šunys.
Kitą dieną po šio įvykio šunų prie stirnos jau nebebuvo, o pačios stirnos griaučius pasiėmė režisierius Mindaugas Survila ereliams fotografuoti. Labanoro parko vyr. biologo teigimu, tie patys šunys užfiksuoti ir kitą dieną, jam važiuojant automobiliu su kolega Šnieriškių kryptimi (Švenčionių rajone), prie pat ribos su Molėtų rajonu.
„Vėl buvo papjauta stirna ir prie jos sėdėjo tie patys šunys. Didesnė stirnos dalis buvo suėsta, tai vėlgi buvo patinas. Į įvykio vietą grįžus su dar vienu kolega, šunų prie stirnos likučių jau nebebuvo“, - toliau dėstė A. Aliukonis.
Vyras teigė, kad užvakar apie trečią valandą po pietų vėl sulaukė skambučio iš pažįstamo žmogaus, kuris ant Aiseto ežero ledo vėl teigė pastebėjęs sužalotą stirną ir du „vilkus“.
„Klausiu: vilkai rudi? Sako – rudi. Sakė, kad spėjo juos nufotografuoti. Paprašiau, kad man atvežtų parodyti. Atvažiavo, parodė nuotraukas. Tai buvo du šunys – vienas aviganis, maišytas su kažkuo, bet panašus į vokiečių aviganį. Kitas – būtų vokiečių aviganis, bet snukis – kolio. Vakare nuvažiavęs į vietą, suradau stirną (ji buvo beveik sveika), dabar ji pas mane namuose sandėliuke guli. Šunų prie jos jau nebebuvo“, - kalbėjo A. Aliukonis.
Šunų savininkui reikia mėsos?
Labanore stirnas pjaunantys šunys pastebimi jau ne pirmą kartą. Kaip pasakojo Labanoro parko vyr. biologas, ir ankstesniais metais buvo fiksuota tokių išpuolių, rasta sudraskytų gyvūnų pėdsakų.
Informaciją apie lakstančius šunis vyras tikina perdavęs Labanoro miestelio seniūnui, šis teigė, kad savininkui lieps šunis prisirišti. Tačiau pašnekovas tikino, kad tai problemos nesprendžia. Savininkas ginasi, kad šunys ne jo ir nors tu ką jam.
„Galima viską būtų suversti vilkui, bet gyvenime rudo vilko su kolio snukiu nesu matęs, nors laukinėje gamtoje esu ne kartą vilką matęs. Kitas dalykas, jeigu tų vilkų tikrai būtų, tie šunys jau būtų prie Rojaus vartų“, - juokavo A. Aliukonis.
Sprendimas – šunis nušauti
Labanoro parko vyr. biologas sako netikintis, kad situacija gali būti išspręsta gražiuoju, pasikalbėjus su šunų savininku. Jis teigė matantis tik vieną sprendimą – šunis nušauti. Tai, anot jo, legaliai galėtų padaryti medžiotojų būreliai, šunis užfiksavę medžiojimo teritorijose.
„Reikėtų griežtai įpareigoti medžiotojus, medžioklių būrelius – jeigu pamato savo medžioklės teritorijoje palaidus šunis, iš karto nušauti. Tai vienintelis būdas, nes kitaip juos sugaudyti - velniai žino kaip, jie gana plačioje teritorijoje laksto“, - atkreipė dėmesį A. Aliukonis.
Medžiotojai, anot jo, šauti į šunį be pavadėlio, kuris yra užfiksuojamas medžioklės plotuose ne medžioklės su šunimis metu, gali be jokių apribojimų. Jiems dėl to negrėstų jokie nemalonumai.
„Su savininku susitarti – be šansų. Jis neigs. Už stirną jam būtų 5 tūkst. litų žala gamtai“, - tvirtino A. Aliukonis.
Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Lauris Martišius informavo, kad benamių šunų medžiotojams šaudyti negalima.
„Pažymėtina, kad vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 4 p. nuostatomis sunaikinti benamius šunis ir kates jų nesugavus leidžiama tik tuo atveju, jeigu benamis šuo ar katė kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui, taip pat jeigu atitinkamoje vietovėje tam tikru laiku Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo šių gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų atvejus ir medžioklės plotų naudotojams išdavė tai liudijančią pažymą arba vietovė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskelbta pasiutligės grėsmės zona“, - sakė L. Martišius.
Specialistas pabrėžė, kad už šių nuostatų nesilaikymą gresia atsakomybė - bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimas nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu
Laukiniai šunys pavojingesni už vilkus, nes nebijo žmogaus
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Vaidas Balys sako, kad pasakyti, kiek tokių atvejų, kai gyventojai, naudodami laukinius šunis, siekia sau naudos, sudėtinga, todėl belieka tik spėlioti.
„Šioje istorijoje šunys buvo matomi viduryje dienos, žmonių jie nelabai baiminosi – todėl galima juos vizualiai apžiūrėti ir suprasti, kad jie yra visiškai nevilkiškos spalvos ir išvaizdos. Žmogus, kuris pasižiūrėtų penkias sekundes neišsigandęs, suprastų, kad tai ne vilkas“, - aiškino V. Balys. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad jeigu būtų randamos tik sudorotų žvėrių liekanos, galima būtų tik spėlioti, kieno tai darbas.
„Jeigu stirna guli vos ne viduryje kaimo, klausimas, ar vilkas ateitų stirnos į kaimą? Bet jeigu stirna guli miške, labai sunku pasakyti... Sunku pasakyti, kiek dažnai tokie atvejai gali būti ir ar žmonės suverstų kaltę vilkams, jeigu tikrieji kaltininkai yra šunys“, - samprotavo „Baltijos vilko“ atstovas.
Vertindamas situaciją Labanoro miestelyje, pašnekovas svarstė, kad šunų savininkas galbūt taip elgiasi ne iš piktos valios, o nepamąstydamas, kokią žalą daro aplinkiniams.
„Dažniausiai žmonės nesupranta, kad laukinis šuo yra plėšrūnas. Jeigu jis turi tam tikrų veislių kraujo, jis gali pridaryti bėdos. Tokį žmogų reikia paprotinti, nežinau, ar galima jį nubausti už šunų nepriežiūrą, bet norėtųsi, kad tokių atvejų nebūtų. Ne tiek dėl to, kad vilkams krenta kaltė, bet dėl žmonių saugumo, nes tokie šunys yra nepalyginamai pavojingesni už vilką, nes jie žmogaus nebijo“, - apibendrindamas kalbėjo „Baltijos vilko“ tarybos pirmininkas.