Panašių pavyzdžių yra ir daugiau. Vienas medžiotojas GRYNAS.lt pasakojo, kad žiemą priglaudė dvi stirnas. Jos surastos miške visiškai nusilpusios. Ilgą laiką vyras jas globojo ir prižiūrėjo. Kai gyvūnai atsigavo, paliko praviras voljero duris. Tuomet stirnos išėjo į laisvę, bet kartais grįždavo pas joms padėjusį žmogų. Tačiau dabar stirnos į medžiotojo kiemą jau nebe užsuka. Medžiotojas pripažįsta, kad nežino, koks buvo stirnų likimas, mat jos prisirišo prie žmogaus ir jo nebebijojo. Jos galėjo tapti lengvu brakonierių taikiniu.
Gamtininkai nesutaria
Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys teigė, kad vėliau priglaustam gyvūnui bus sunku grįžti į gamtą.
Stirnų priglausti, anot specialisto, nereikėtų. Visų pirma jau seniai nėra tokių šaltų žiemų, kurios keltų grėsmę stirnoms. O vasarą tuo labiau negalima namo neštis mažą stirniuką. „Tačiau vasaros metu, kai stirnos atsiveda jauniklių, yra pavojus. Gamtoje taip yra surėdyta, kad stirniukas iš pradžių neturi kvapo, tai yra viena iš apsaugos priemonių nuo plėšrūnų ir motina paprastai jį palieka kažkur žolėse, o pati būna visai netoli. Taigi žmogus suradęs stirniuką ir pažiūrėjęs, kad niekur nėra patelės, o ji būna pasislėpusi, ima stirniuką ir nešasi namo globoti. Tuomet jau aiškus tokio žvėrelio likimas – jis į gamtą jau nesugrįš.“
Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius savo ruožtu teigė, kad žmogaus moralinė pareiga yra globoti nusilpusį gyvūną.
„Pats girdžiu pastebėjimus iš kitų gamtininkų, kad nereikia kištis į tai, kas vyksta gamtoje. Bet mes taip kišamės į gamtą, kad didžiąja dalimi gyvūnai kenčia ne dėl gamtos reiškinių, o dėl žmogaus sukeltų pasekmių. Kad ir klimato kaita, dabar niekas jau neabejoja, kad tai yra žmogaus veiklos pasekmė. Manau, kad kai pamatome nusilpusį žvėrį, moralinė pareiga yra padėti. Galima sakyti, kad geriau palikti vilkams, bet dabar ir tų vilkų ne tiek daug yra. Bent jau aš tokį žvėrį radęs globočiau ir pavasarį paleisčiau“, - sakė A. Gaidamavičius.
Dabar gyvūnai per baikštūs?
„Žvėrys gali priprasti prie žmogaus ir nebebijoti, bet kai aš prisimenu savo senelių ir tėvų pasakojimus, anksčiau gyvūnai nebuvo tokie baikštūs kaip dabar. Dabar gyvūnai yra turbūt baikščiausi, kokie buvo per visą istoriją. Tai lėmė daug dalykų: medžioklė, mūsų besaikis brovimasis į gamtą. Anksčiau žmonės dažnai susitikdavo su miško gyvūnais, netgi su pavydu klausydavau istorijų, kai žmogus sutinka briedį arba nebaikščią stirną. Tokių susitikimų neįmanoma pamiršti, bet jie kuo toliau, tuo retesni. Mes gyvūnus pavertėme ne tik baikščiais, bet ir naktiniais, nes jie priversti maitintis naktį, o dieną ilsėtis“, - kalbėjo A. Gaidamavičius.
Reikalingos tam tikros sąlygos
A. Gaidamavičiaus nuomone, svarbiausia priglaudžiant laukinį žvėrį yra išmanyti jo mitybą.
„Sąlygos priklauso nuo gyvūno rūšies, reikia išmanyti jo mitybą. Tai yra svarbiausia. Gyvūnai pakankamai gerai ištveria šaltį, jeigu gauna gero maisto. Dėl tos priežasties ir vis daugiau paukščių nebeskrenda iš Lietuvos ir čia žiemoja. Jeigu jie sugeba prasimaitinti, jiems nėra reikalo eikvoti milžiniškų energijos sankaupų ir ryžtis tolimai bei rizikingai kelionei. Manau, kad priglaudus žvėrį, reikia pasiimti literatūrą, pasižiūrėti, kuo tas gyvūnas minta, pasitarti su gamtininkais“, - pasakojo A. Gaidamavičius.
Už neteisėtą laukinio gyvūno laikymą gresia bauda nuo 60 iki 115 eurų.
Žvėrys vis dažniau atklysta į miestą
Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žvėrys atklysta į miestą. Specialistai teigia, kad to priežastys yra labai paprastos.
Jam pritarė ir A. Gaidamavičius, kuris teigė, kad daugelyje miestų lapė yra toks pats miesto gyvūnas kaip ir balandis: „Čia klausimas, kas pas ką atklysta. Urbanizacija vyksta gamtos plotų sąskaita - miestai plečiasi į gamtą. Be abejo, yra tam tikrų gyvūnų rūšių, kurios prisitaiko gyventi miesto sąlygomis. Viena iš tokių rūšių yra lapės. Anksčiau buvo tokia statistika, kad Vilniaus mieste gyveno apie 500 lapių, dabar turbūt jų yra kur kas daugiau. Bet jeigu pasižiūrėtume į Estijos miestus, ten lapių dažnai pamatysi prie konteinerių tiesiog gatvėje arba medžiojančias benames kates. Daugelyje Europos miestų lapė yra miesto gyvūnas kaip ir koks balandis. Manau, kad tik džiaugtis reiktų, kada žmogui yra galimybė arčiau pabendrauti su gamta.“
Šėrimas – ne vienadienis dalykas
Daugelis žmonių žiemos metu pasirenka ir kitą pagalbos laukiniams gyvūnams būdą – juos šeria. Tačiau, anot specialistų, tai taip pat daryti reikėtų atsargiai.
„Paukščių lesinimas žiemos metu yra gražus poelgis ir atskirom žiemom reikia tai daryti, bet svarbiausias dalykas yra tai, kad jeigu pradėjai tai daryti lapkričio mėnesį, reikia baigti tik tada, kai sniegas nutirpsta. Vienkartinis arba nemetodiškas pašėrimas ir priviliojimas prie lesyklos nieko neduoda, vėliau, jie patys pradeda nebeieškoti maisto, o laukia lesykloje. Jeigu lesykla bus tuščia, yra nemažai šansų, kad paukščiukas neišgyvens“, - kalbėjo L. Budrys.
„Dažniausiai gyvūnus šeria medžiotojai viliojimo tikslais ir tai yra labai blogai, nes pasinaudojama gyvūno silpnybe, kai žiemą jiems daug sunkiau susirasti maisto ir jis išbadėjęs ateina prie šėryklos, o jį ten nušauna. Tokie veiksmai prasilenkia su bet kokia žmogiška etika. Man gaila, kai mokyklos keliauja į miškus, neša maistą žvėreliams į tas pačias šėryklas, kur po to sugrįžta medžiotojai. Gyvūnų šėrimu patarčiau užsiimti tik labai giliomis žiemomis, kai būna labai daug sniego ir gyvūnams būna labai sunku. Bet čia turėtų būti solidarumas visų visuomenės grupių ir medžiotojų taip pat. Bet pastarosiomis žiemomis tai yra neaktualu ir nežinau, ar kada nors dar bus aktualu, nes klimatas sparčiai keičiasi“, - sakė gamtininkas.
Primename, kad pamačius nusilpusį ar sužeistą gyvūną, žmogui rekomenduojama kreiptis į specialistus. Reikėtų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.