Aukštai pietuose kulminuos Pegaso žvaigždynas, kurio šviesiausios žvaigždės sudaro įspūdingo dydžio kvadratą. Į kairę pusę nuo pastarojo drieksis Andromedos žvaigždžių eilė, palei kurią galima bus susirasti ir vienintelę plika akimi matomą kaimyninę galaktiką M31, vadinamą Andromedos ūku. Žemiau Andromedos ir Pegaso žvaigždynų bus galima nesunkiai susirasti ir zodiakinius – Avino, Žuvų, Vandenio, Ožiaragio žvaigždynus.
Esant geram orui ir visiškai sutemus, visai neaukštai virš pietų horizonto, galima bus atrasti ir mūsuose retai matomą ryškiausią Pietų žuvies žvaigždyno žvaigždę, vardu Fomalhautą. Baltą šviesą skleidžiantį Fomalhautą lengvai rasite maždaug 3 kartus žemyn pratęsę aukštai pietuose spindinčio Pegaso kvadrato dešiniąją kraštinę.
Sietynas ir Grįžulo ratai rodys laiką
Sietynas ilgomis lapkričio naktimis danguje kartos vasaros dienų Saulės kelią. Senovėje, kai nebuvo laikrodžių, žmonės tuo naudodavosi nustatydami nakties laiką: kai Sietynas kopia į viršų – dar yra prieš pusiaunaktį, kai pakyla aukščiausiai (kulminuoja) – pats vidurnaktis, kai leidžiasi link vakarų horizonto – jau greit auš.
Pasirodys visos penkios planetos
Venera-Vakarinė vėl pasirodys vakaro danguje ir trumpam po Saulės laidos itin ryškiai spindės neaukštai palei vakarų horizontą Šaulio žvaigždyne.
Jupiteris visą naktį spindės aukštai iškylančiame Dvynių žvaigždyne.
Marsas nuo vidurnakčio iki ryto švytės Mergelės žvaigždyne, o mėnesio pabaigoje persislinks į Mergelę.
Saturnas lapkričio pradžioje slėpsis už Saulės, tačiau lapkričiui besibaigiant jį vėl galima bus išvysti rytais tekančiame Svarstyklių žvaigždyne. Lapkričio 26 d. Saturnas visiškai glaudžiai suartės su Merkurijumi. Abi planetas tuomet skirs mažesnis nei pusės laipsnio kampinis atstumas.
Merkurijus lapkričio viduryje atsidurs pačioje palankiausioje jo stebėjimui šiemet padėtyje. Lapkričio 18 d. pasiekęs didžiausią kampinį nuotolį nuo Saulės į vakarus (vakarinė elongacija), ir švytėdamas kaip -0,5 ryškio žvaigždė, jis bus matomas paryčiais keliolika laipsnių į rytus nuo ryškiausios Mergelės žvaigždyno žvaigždės Spikos.
Leonidų meteorų srautą stelbs Mėnulio šviesa
Nuo lapkričio 14 iki 21 d., kaip ir kasmet, reikšis Leonidų meteorų srautas. Daugiausia meteorų Leonidai turėtų pažerti lapkričio 17 dieną, tad pastebėti daugiau meteorų galima tikėtis tiek 16-os, tiek ir 17 d. naktimis.
Deja, šiemet stebėti Leonidų „krentančias žvaigždes“ trukdys pilnas Mėnulis savo šviesa nustelbsiantis nemažai meteorų žybsnių, tad išvysti bus galima tik ryškiausius iš jų. Šiemet leonidų gausos neprognozuojama, ir jei ne Mėnulio šviesa, maksimumo metu galima tikėtis sužimbant kokių 15-20 meteorų per valandą.
Paryčiais galima bus pamatyti net 4 kometas!
Lapkričio paryčių danguje, pasitelkus paprastus lauko žiūronus galima bus stebėti tikrą kometų paradą – net keturios kometos skros Lietuvos padangę! Tai gana retas reginys.
Dar rugsėjyje astronomai tikėjosi pamatyti danguje dvi gana ryškias kometas: artėjančią prie Saulės ISON (C/2012 S1) kometą ir 2P/Encke kometą. Trečia kometa LINEAR (C/2012 X1) pagal savo ryškį turėjo būti matoma tik per galingesnius teleskopus, tačiau ji pateikė dovanėlę, ir dėl joje įvykusio sprogimo, sušvito net 100 kartų skaisčiau. Ketvirtoji uodeguotoji viešnia Lovejoy (C/2013 R1) iš viso buvo nelaukiama – ją tik šių metų rugsėjo mėnesį atrado kometų medžiotojas australas Terris Lovejoyus.
Labiausiai astronomų ir žiniasklaidos išgarsintoji ir pavadinta „šimtmečio kometa“ ISON (C/2012 S1) šviesės ne taip sparčiai, kaip buvo prognozuota, tačiau šį mėnesį ji pasieks plika akimi matomo šviesulio ryškį. Šios ir kitų kometų padėtį tarp žvaigždžių galite pasitikslinti ČIA.
Kas nutiks su iš šalčiausios Saulės sistemos vietos atskriejusia kometa?
Geras momentas susirasti ISON kometą susidarys lapkričio 17-18 d., kai ji praskries pro ryškiausią Mergelės žvaigždę Spiką.
Apie valandą prieš saulėtekį jos reikia ieškoti lapkričio 17 d. – vos aukščiau ir dešiniau nuo Spikos, o 18 d. – jau vos žemiau ir kairiau nuo jos.
Kai lapkričio 21 d. kometa ISON visiškai ištirps Saulės šviesoje, viso pasaulio astronomai ir astronomijos mėgėjai užgniaužę kvapą lauks, kas gi nutiks lapkričio 28 d., kai ši tolimoji kosmoso viešnia pirmą kartą praskries arčiausiai Saulės.
Niekas nežino, kas gali nutikti su šiuo maždaug 3-jų kilometrų skersmens kosminio ledo ir dulkių luitu, atskriejusiu pirmą kartą iš šalčiausios ir tolimiausios Saulės sistemos vietos – taip vadinamo Orto kometoidų debesies – ir atsidūrusio karšiausiame savo orbitos taške greta Saulės...
Jei ISON kometa išgyvens karščiausiame savo orbitos taške, gruodžio mėnesio danguje ji gali sušvisti taip ryškiai, kaip Pilnatis, ir būti matoma net dieną! Šito tikėdamiesi, kai kurie astronomai ją ir vada „šimtmečio kometa“.
Jei norite sužinoti daugiau, pateikiame NASA vaizdo pasakojimą apie ISON kometos stebėjimus: