Lietuvą aplankė retas paukštis

Kauno rajone buvo užfiksuota baltosios pelėdos patelė. Tai, anot ornitologų, gana retas atvejis.

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) sekretoriatui paskambinęs ūkininkas Vaidas Mikalauskas informavo, jog prie jo sodybos Antalkių k., Vilkijos apl. (Kauno r.) jau antra savaitė laikosi reta mūsų šalyje viešnia iš šiaurės – baltoji pelėda (lot.Bubo scandiacus). Pirmasis patikrinti šio fakto nuvyko ornitologas-fotografas Marius Čepulis ir netrukus patvirtino, jog paukštis apibūdintas teisingai – stebima baltosios pelėdos patelė.

Tai labai įdomus faktas, nes ši rūšis nuo 1975 metų stebima tik devintą kartą. Kitas įdomus momentas yra tas, kad kaip tolimos šiaurės svečias, šis paukštis Lietuvoje pasirodė palyginti anksti – jau lapkričio antroje pusėje. Įprastai baltosios pelėdos stebėtos atėjus „tikrai“ žiemai. Juolab, jog kitos tolimos šiaurės rūšys – svirbeliai, čimšiakai, sniegstartės ir kt. dar nepasirodė įprastai gausiais pulkais. O paukščių stebėtojams tai puiki proga pamatyti rūšį, kurios stebėti žiemos mėnesiais reikėtų vykti į šiaurinius Skandinavijos ar Rusijos rajonus.

Baltoji pelėda yra tipiškas tundros paukštis, kurios perėjimo arealas siejamas su miškatundrės riba. Todėl ir žiemos metu piečiau esančiuose regionuose aptinkama atvirose vietose – plačiuose laukuose, pievose, rečiau dideliuose kirtimuose. Kaip ir daugelis šiaurės paukščių, yra palyginti nebaigšti, todėl ją pastebėti nebūtini žiūronai ar galingesnė optinė įranga.

Ji yra viena stambiausių pelėdinių paukščių rūšių, dydžiu beveik prilygsta didžiajam apuokui. Kūno ilgis 55-67 cm. Patinėliai kiek smulkesni 55-60.5 cm, arba vid. 58 cm kūno ilgio, patelės 60,9-67 cm arba vid. apie 64 cm ilgio. Baltųjų pelėdų išskėstų sparnų tarpugaliai 142-166 cm. Jų svoris nuo 1280 iki 3000 g (patinėliai 1280-2300 g, patelės 1700-3000 g.). Patinas visas baltas, tik pečiai, sparnai ir apatinė pusė rudai dėmėta. Senesni paukščiai yra baltesni už jaunus. Patinai šiek tiek mažesni už pateles. Su kitomis pelėdomis nesupainiojama, nes tik ji yra baltos arba beveik baltos spalvos. Akių rainelės geltonos. Tupi ant žemės ir medžiuose. Maitinasi ir aktyvi tiek naktį, tiek ir dieną. Patelių apdare juodų dėmelių yra visur – net ir viršugalvyje. Dėmės suformuoja skersinį raštą, kuris ypač matomas ant krūtinės

Paplitusi Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tundrose, arktinėse salose. Lietuvoje neperintis paukštis ir aptinkamas rudens mėnesiais, stebėta vos keletą kartų. Lizdą suka ant žemės, duobutėse. Minta peliniais graužikais, kurmiais, kiškiais, paukščiais.