Iš viso pasaulyje yra išduota tik kiek daugiau nei 40 FSC ekosisteminių paslaugų sertifikatų. Europoje tokius sertifikatus turi tik 5 šalys: Italija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija ir dabar Lietuva.
„Labai didžiuojamės tokiu įvertinimu, dėl kurio nemažai dirbome, specialistai bei centrinės administracijos darbuotojai ilgai rinko ir analizavo duomenis. Šiandien jau turime šio darbo rezultatus – sertifikuotas FSC ekosistemines paslaugas, kuriomis galės naudotis vietos bendruomenės, aplinkinių miestų ir rajonų gyventojai, visuomeninės organizacijos. O didžiausia nauda – gamtai, nes Žalgirių miške įsipareigojame nevykdyti ūkinės veiklos su tikslu išsaugoti biologinę įvairovę“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Ekosisteminės paslaugos – tai naudos, kurias žmogus gali gauti iš gamtos. Šias paslaugas sudaro penkios sritys: biologinė įvairovė, anglis, vanduo, dirvožemis ir rekreacija. VMU Šilutės regioninis padalinys pasirinko didžiausią dėmesį skirti biologinei įvairovei bei vertinti natūralių miško buveinių ir rūšių biologinės įvairovės išsaugojimo poveikius.
„FSC ekosisteminių paslaugų sertifikatas – tai viena iš galimybių parodyti, kad miškas nėra tik medienos šaltinis. Tai ir tam tikrų ekosisteminių funkcijų išsaugojimas, ir įvertinimas, kad tai, ką teigia VMU yra tikra, tyrimais ir ilgalaikių stebėjimų duomenimis patvirtinta ir dokumentuota medžiaga. Valstybinių miškų urėdija, valdydama valstybės turtą – mišką, ne tik išgauna medieną, bet ir grąžina visuomenei naudą, kurią suteikia miškai“, sako Preferred by Nature vadovas Lietuvai Justinas Janulaitis.
Miškai visuomenei teikia visokeriopą naudą – nuo patikimo švaraus vandens srauto iki produktyvios dirvos ir biologinės įvairovės. FSC sertifikuotuose miškuose vertingos ekosistemos yra apsaugomos, o miško valdytojai įsipareigoja ir toliau ūkininkauti tvariai.
Valstybinių miškų urėdija tvarumo didinimo tikslais sertifikavo ekosistemines paslaugas 1231 ha miško ir pelkių ploto teritorijoje, Žalgirių miško komplekse. Šis miškas, esantis Nemuno deltoje, netoli Kuršių marių ir Baltijos jūros yra turtingas biologine įvairove. Čia išskirti gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai, aptinkamos Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės, kuriose gausu įvairiausių biotopų.
Žalgirių miške yra susidariusios palankios sąlygos natūralioms buveinėms bei įvairioms retosioms rūšims. Čia galima pamatyti paprastųjų apynių (Humulus lupulus), geltonųjų vilkdalgių (Iris pseudacorus), vingiorykščių (Filipendula), šliaužiančiųjų vėdrynų (Ranunculus repens)ir daug kitų šlapias vietas mėgstančių augalų.
Taip pat Žalgirių miške rastos saugomos rūšys: gebenė lipikė (Hedera helix), liūninė našlaitė (Viola uliginosa), žalsvoji kežytė (Cetrelia olivetorum). 2021 m. čia perėjo 4 poros Jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla), 1-2 poros Vakarinių vapsvaėdžių (Pernis apyvorus), 1-2 poros Erelių rėksnių (Clanga pomarina), 1 pora Paprastojų vištvanagių (Accipiter gentilis) ir 1 pora Didžiųjų apuokų (Bubo bubo).
Žalgirių miške yra aptinkamos EB svarbos natūralios buveinės: aliuviniai miškai, pelkėti lapuočių miškai, pelkiniai miškai, aukštapelkės. Didžioji Žalgirių miško dalis yra natūralios kilmės. Pavasarinių, o kartais ir rudeninių potvynių metu didesnė miško dalis apsemiama. Po II pasaulinio karo buvo bandyta Žalgirių mišką ir Rupkalvių pelkę paversti šienaujamomis pievomis, tačiau gamtos nugalėti nepavyko, nes kanalai nebebuvo valomi ir užako.
Lietuva – pirmoji Baltijos regiono valstybė, atlikusi Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizaciją. Buveinių inventorizacijos metu buvo surinkti tikslūs jų plotų lokalizacijos duomenys, nurodantys apsaugos būklę ne tik Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, bet ir už jų ribų.
„Šilutės regioninis padalinys ir jame vykdoma ūkinė, gamtosauginė veikla prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo šiame regione. Norime parodyti mūsų įmonės atsakomybę ir siekį didinti miškų ekologinę vertė, kad Valstybinių miškų urėdijos miškininkai ūkininkauja tvariai, saugodami ir gausindami ekosistemas“, – sakė VMU Šilutės regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Loreta Skirbutienė.
„Ekosisteminių paslaugų sertifikavimui būtinas ilgalaikis įdirbis. Visų pirma, miškininkystės veikla turi būti nukreipta ne tik į miško išteklių naudojimą, bet ir jų apsaugą, būklės stebėjimą, tyrimus, duomenų rinkimą, savo veiklos adaptavimą, siekiant kuo geresnių rezultatų apsaugoti, išlaikyti ir skatinti ekosistemines paslaugas.
Norint gauti sertifikatą, visų pirma veikla jau turi būti vykdoma ir pritaikyta ekosisteminių paslaugų išsaugojimui kurį laiką, kitaip sakant, sertifikavimo metu vertiname informaciją iš praėjusio laikotarpio, atsižvelgiant į referencinius metus, nuo kurių vertinama ir analizuojama, ar ta veikla, kuri buvo vykdoma suderinama su ekosisteminių paslaugų būklės išlaikymu ar gerinimu.
Jei veikla atitinka ekosisteminių paslaugų palaikymą ir gerinimą – galima išduoti tai patvirtinantį sertifikatą. Tai taip pat įsipareigojimas ateičiai – išlaikyti, gerinti būklę, kad ekosisteminės paslaugos būtų gyvybingos ilgus metus ir duotų grąžą visuomenei. Šiuo atveju – išsaugomas Žalgirių miško kompleksas su ES svarbos buveinėmis, kurios sudaro beveik 60% viso miško ploto“, – apie sertifikato išdavimo sąlygas paaiškina Preferred by Nature vadovas Lietuvai Justinas Janulaitis.