Sunaikina daug miško
Stiprios audros Lietuvoje nepraeina be pasekmių miškams. Šiemet rugpjūčio 6-7 dienomis praūžusi stichija vertė bei laužė medžius beveik visoje šalyje, ypač nukentėjo Šiaurės Lietuva. Skaičiuojama, jog vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys siekė apie 30 000 kubinių metrų medienos.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė tuomet pranešime spaudai sakė, kad buvo pažeista apie 2000 hektarų miškų: vienur nulaužti ar išversti pavieniai medžiai, kitur visiškai suniokoti keleto hektarų dydžio plotai, o ypač nukentėjo Joniškio, Kuršėnų, Trakų, Nemenčinės regioniniai padaliniai.
Tvarkant miškus po audrų tenka pasitelkti ne tik miškininkus, bet ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnus, o greitesniam pažeistų plotų nustatymui miškininkai į dangų kelia dronus.
Jei didžiulės audros, išvartančios po kelis šimtus tūkstančių kubinių metrų medžių, pasikartodavo maždaug tik kas dešimtį metų, tai stiprūs vėjai jau beveik kasmet pridaro žalos Lietuvos miškams. Tiesa, jų padariniai miškui yra mažesni.
VMU teigimu, Lietuvoje didelių, daug žalos miškams padariusių audrų būta ir anksčiau. Pavyzdžiui, 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. kubinių metrų medienos. Po šių vėjavartų tuomet kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija. Kiek vėliau – 2005 m. sausio 8–9 d. – uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kietmetrių medienos. Tai sudarė net 12 proc. metinių kirtimo apimčių.
2010 m. rugpjūčio 8–9 d. per Lietuvą praūžęs škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kietmetrių. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos (Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų).
VMU teigia, kad tuomet siekiant, kad nenukentėtų medienos kokybė ir į škvalo nusiaubtas vietas neįsisuktų kenkėjai, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Tuomet stichijos padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius.
Dar viena didžiulė audra Lietuvą nusiaubė 2019 m. kovo mėnesį, ji gavo „Lauros“ vardą. Tuomet buvo pažeistas 90 futbolo stadionų dydžio miško masyvas. Suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. kubinių metrų išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.
Kai kurie miškai nukenčia labiau
VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas sako, kad stiprus vėjas daugiausia žalos padaro eglynams, kadangi eglių šaknys yra paviršinės, medis verčiamas su šaknimis. Kiek mažiau nukenčia pušynai – šių medžių šaknys yra stiprios ir eina giliai po žeme, todėl vėjas paprastai medžio išversti nesugeba, pušis dažniausiai lūžta per pusę.
„Dažniausiai dėl stiprių vėjų nukenčia paviršinę šaknų sistemą turinčios eglės, ypač tos, kurios auga šlapiose vietose. Stipresni vėjai gali pažeisti ir kitų rūšių medžius. Dažniausiai išlaužomi ar išverčiami jau prieš tai grybinių ar kitų ligų pažeisti medžiai – nuo vėjų Lietuvoje ypač nukenčia uosynai, kurių šaknų sistema dažnai būna pažeista uosio grybinės ligos“, – tikina pašnekovas.
Anot jo, vis dažniau pasitaikantys škvalai išlaužo bei išverčia ir atsparius vėjams medynus, tokius kaip pušynai ar beržynai.
„Iš Lietuvoje augančių medžių geriausiai atlaikyti vėjo gūsius prisitaikę juodalksniai – jų laja tam tinkamos formos ir neblogai prapučiama, o šaknų sistema gili“, – pridūrė jis.
Mišką reikia atkurti
M. Ivanauskas kalba, kad kai medžiai vėjų išverčiami ar išlaužomi ištisai didesniame nei 0,1 ha plote, miškas privalo būti atkurtas per dvejus metus – tokie yra Miškų įstatymo reikalavimai.
Anot jo, norint atkurti vėjų suniokotą mišką, prieš sodinant naujus medelius būtina sutvarkyti ir atlaisvinti vėjavartas ir vėjalaužas, paruošti dirvą ir atlikti kitus būtinus darbus.
„Jeigu vėjas išverčia ar išlaužo pavienius medžius, būtini atlikti darbai priklauso nuo pažeistų medžių rūšies – egles būtina sutvarkyti kuo greičiau, nes jose netruks apsigyventi medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kurie sparčiai dauginasi ir gali užpulti greta augančius sveikus eglynus.
Būtina sutvarkyti ir kitų medžių rūšių vėjavartas ir vėjalaužas, siekiant sutvarkyti mišką ir panaudoti medieną. Išimtis kitų medžių rūšių vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo būtinumui būtų saugomos teritorijos, kurių tikslai apima negyvos medienos gausinimą”, – aiškina jis.
M. Ivanausko teigimu, iškirstų vėjavartų ir vėjalaužų mediena panaudojama įvairiems tikslams, priklausomai nuo medienos būklės. Jeigu dėl vėjo sukeltų pažeidimų mediena būna sutrūkinėjusi ar įskilusi, ji tinka malkų ar biokuro gamybai. Jeigu medienos savybės dėl vėjo sukeltų pažeidimų nenukenčia, ji gali būti naudojama kaip ir bet kuri kita įvairiais kirtimais pagaminta mediena.
„Vėjavartų ir vėjalaužų mediena nėra sugadinta ir bet kuriuo atveju bus panaudota: sveika – įvairioms pramonės rūšims ir statyboms, pažeista – malkoms, medienos plokštei gaminti ar biokurui. Visa biotinių ir abiotinių veiksnių pažeista mediena yra realizuojama“, – tikina jis.
Reikia karščio ir drėgmės
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyr. specialistas Gytis Valaika sako, kad dėl klimato kaitos stiprios audros, vėjai, škvalai tampa intensyvesni ir pridaro daugiau žalos nei anksčiau visame pasaulyje. O medį išversti, anot jo, gali ir vėjas, kurio greitis – 15-20 m/s.
„Visa esmė dažniausiai yra net ne vėjo greityje, o staigiame sustiprėjime. Jeigu vėjo visai nėra ir staiga jis sustiprėja iki 15 m/s, tai jo gali pakakti medžiui išversti. Jei toks vėjo greitis yra nuolat, tiek daug žalos miškams jis nepadarys, nes nėra staigus“, – paaiškina jis.
Ir priduria: „Tarkim vakar (trečiadienį), nors reiškiniai buvo labai lokalūs, užfiksavome ir labai stiprių gūsių – Švenčionyse vėjas pasiekė net 27m/s.“
Šie metai, G. Valaikos teigimu, audromis ypatingai neišsiskyrė: „Jau žmonės turbūt pamiršo, kad pirma vasaros pusė buvo artima normai, rami. Dažniausiai audros susijusios su karščiais, nes joms generuotis reikia daug šilumos ir drėgmės. Visa vasara buvo daugiau rami, karščių ir audrų sulaukėmė jau rugpjūtį.“
„Dabar vasaros šiltos, audrų būna dažnai, nustebintų, jei nebūtų. Dėl klimato kaitos daugėja karščių, daugės ir audrų“, – sako specialistas.
Miškai yra pagrindinis deguonies šaltinis pasaulyje. Kasmet jų didžiuliai kiekiai iškertami dėl medienos pramonės, o dėl klimato kaitos stiprėjančios audros juos dar ir ima niokoti, reiškia, miškų plotai mažėja. Kad juos atkurtume, reikia didelių finansinių, žmogiškųjų ir laiko resursų. Todėl ką gali padaryti kiekvienas iš mūsų: rūpintis aplinkos švarumu, kad sumažintume klimato kaitos poveikį, audros išlaužytus medžius panaudoti dar kartą medienos pramonėje, užuot kirtę sveikus medžius.