Lietuvoje yra 61 gręžinys
Lietuvos geologijos tarnybos 2016 metų duomenimis, nafta Lietuvoje išgaunama 15-oje detaliai išžvalgytų naftos telkinių (Girkalių, Kretingos, Nausodžio, Agluonėnų, Vėžaičių, Ližių, Ablingos, Vilkyčių, Pocių, Dieglių, Sakučių, Pietų Šiūparių, Šiūparių, Genčų, ir Šilalės) iš 61 gręžinio. Pasak tarnybos direktoriaus Jono Satkūno, naftos gavyba nevyksta 3 naftos telkiniuose: Auksoro, Šiaurės Vėžaičių ir Uoksų.
„Vienų telkinių ištekliai išsenka - sustabdoma naftos gavyba, kituose ji toliau vyksta. Viskas priklauso nuo geologinių sąlygų ir naftos kainų. Dabar naudojama 14 - 15 telkinių, jie visi yra Vakarų Lietuvoje. Artimiausiu metu, po paieškos ir žvalgybos darbų, anksčiau likviduotų gręžinių atstatymo, tikėtina, bus pradėta naftos gavyba naujuose plotuose ir telkiniuose, pavyzdžiui, Kybartų ir Kudirkos apylinkėse Pietvakarių Lietuvoje“, – tikina žemės gelmių specialistas.
J. Satkūnas primena ir šiek tiek naftos gavybos istorijos Lietuvoje: didžiausi naftos telkiniai, anot geologo, yra Vilkyčiai, Vėžaičiai, Genčiai, kuriuose būta pradinių naftos išteklių – virš 1 mln. tonų, o pirmasis gręžinys išgręžtas Kybartuose.
„Naftos išgavimas prasidėjo išgręžus gręžinį 1957 metais. Tada buvo išgręžtas žvalgomasis gręžinys Kybartuose. Tačiau tuomet gręžiniai nebuvo eksploatuoti: gręžiniai užkonservuoti“, – sako specialistas.
Naftos išteklių vis mažėja
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius pabrėžia, kad pati naftos gavyba Lietuvoje prasidėjo 1992 metais, o, pagal Tarnybos duomenis, didžiausias kiekis naftos buvo išgautas 2001-aisiais – daugiau nei 450 tūkst. tonų. J. Satkūnas informuoja, kad 2015 metais išgauta 84 tūkst. kubinių metrų naftos. Tiesa, J. Satkūnas sako, kad, ko gero, preliminariais skaičiavimais, 2016-aisiais naftos buvo išgauta mažiau.
„2016 metais bus išgauta greičiausiai mažiau naftos nei 2015 metais, ko gero, apie 15 proc. mažiau“, – prognozuoja specialistas.
Anot geologo, eksploatuojamas naftos kiekis nėra didelis, tačiau naftininkai išgauna maksimalų juodojo aukso kiekį. Be to, Lietuvoje esantys naftos ištekliai po truputi senka, ypač seniai naudojamuose gręžiniuose, todėl labai aktyviai ieškoma naujų naftos telkinių ir įmonių, kurios norėtų eksploatuoti dar likusį juodojo aukso kiekį.
Lietuvoje nafta išgaunama siurbiant
Naftos išgavimo būdas Lietuvoje, kaip teigia Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir Mineralogijos katedros docentė Jurga Lazauskienė, taip pat priklauso nuo geologinių ir hidrodinaminių naftos telkinių sąlygų.
„Šiuo metu tai, kas taikoma gavybai, mūsų geologinėmis sąlygomis, yra taikomas tradicinis išgavimas siurbliais, nes savaiminis bėgimas būdavo tik kai kuriuose telkiniuose ar pačioje gavybos pradžioje. O šiaip reikalinga ją tiesiog dirbtinai stimuliuoti, pakelti ir visur taikoma ta pati technologija“, – pasakoja mokslininkė.
Nafta naudota net mumijų balzamavimui
Nafta yra Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos degus skystis. Naftos spalva būna labai įvairi. Gamtoje labiausiai paplitusi tamsiai rudos ir juodos spalvos su žalsvu atspalviu nafta. Rečiau pasitaiko šviesiai rudos ir geltonos spalvos nafta.
Naftą žmonės atrado jau seniausiais laikais, nes, esant tam tikroms geologinės Žemės gelmių sąlygoms, nafta gali sunktis net žemės paviršiuje. Atliekant archeologinius tyrimus prie Eufrato upės, buvo rasti naftos gavybos pėdsakų, kurių amžius siekė 4000 – 6000 m. pr. m. e. Nafta tuo metu naudota kaip kuras, statybose ir kelių tiesimui. Senovės Egipte nafta naudota mumijų balzamavimui. Kinijoje nafta buvo išgaunama išgręžus bambukinius gręžinius.
Moderni naftos panaudojimo istorija prasideda 1853 m., kai vienas lenkų mokslininkų išgavo žibalą iš žalios naftos. Pirmas komercinis naftos gręžinys buvo išgręžtas Kanadoje 1858 m., o vėliau atrasti dideli naftos telkiniai JAV, Azerbaidžane, Venesueloje, Artimuosiuose Rytuose.
Susidarymui reikia ne vieno milijono metų
Nafta ir dujos susidaro geologinių procesų metu. Kaip pasakoja Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros doc. J. Lazauskienė, jūrose, kaupiantis nuosėdoms, į jas pakliūna ir mikroorganizmų liekanos, kurios, patekusios į jūriniame baseine besikaupiančias nuosėdas, geologiniame laike kinta veikiamos gyvų organizmų (daugiausia bakterijų), temperatūros ir slėgio.
„Geologiniams sluoksniams grimztant gilyn, kyla ir temperatūra. Kai ji pasiekia 65-80o C, organinė medžiaga pradeda skilti į paprastesnius angliavandenilius ir susidaro nafta ir dujos. Tokios vietos žemės gelmėse vadinamos „naftos virtuve“, o uolienos, kuriose vyksta angliavandenilių generacija – „motininėmis“, – aiškina J. Lazauskienė.
Išgavimas priklauso ir nuo technologinių sprendimų
Anot doc. J. Lazauskienės, būtent tokio tipo ir susidarymo modelio naftos telkiniai yra ir Lietuvos teritorijoje.
„Manoma, kad Baltijos nuosėdiniame baseine „naftos virtuvė“ buvo Lenkijos teritorijoje Baltijos jūros akvatorijos dalyje, kur organinė medžiaga buvo pakankamai subrendusi generuoti dujinius ir skystus angliavandenilius. Vėliau generuoti angliavandeniliai migravo mažesnio slėgio kryptimi – t.y. Baltijos nuosėdiniame baseine šiaurės rytų kryptimi, kol pasiekė Lietuvos teritoriją“, – pasakoja mokslininkė.
J. Lazauskienė akcentuoja, kad Lietuvoje atrandami ir nauji naftos telkiniai, nors ir ne tiek, kiek norėtųsi. Tačiau visi išgaunami naftos kiekiai priklauso pirmiausia nuo to, kiek jos yra žemės gelmėse ir kiek iš to susikaupusio žemės gelmėse naftos kiekio yra galima išgauti (įprastai Lietuvoje išgaunama apie 20-30 procentų geologinių naftos išteklių) bei nuo naudojamų gavybos technologijų.
„Išgavimas priklauso nuo dviejų sąlygų. Pirmiausia, nuo esamo naftos kiekio mūsų žemės gelmėse. Tiek, kiek jos yra likę ir kiek jos ieškoma. Ir, žinoma, naujų technologijų diegimas turi reikšmės. Šiuo atveju, jei mūsų šalyje būtų palankios gamtinės sąlygos dideliam naftos kiekiui išgauti, tai yra, atrasti nauji, dideli telkiniai, būtų taikomos modernesnės, ypatingos naftos išgavimo technologijos“, – akcentuoja specialistė.
Parduoda už kuo didesnę kainą
Nafta perdirbama į kurą, taip pat yra žaliava cheminei sintezei, – plastikų ir kitų cheminių medžiagų gamyboje. Verta žinoti, kad nafta naudojama ir kosmetikos, vaistų, žvakių gamyboje.
Lietuvoje nėra tiek daug pramonės sričių, todėl naftą eksploatuojančios bendrovės stengiasi šią žaliavą parduoti už kuo didesnę kainą, turėdamos omenyje ir tai, kad nafta yra baigtinis šaltinis.
„Naftą išgavusios bendrovės stengiasi ją parduoti perdirbėjams už pačią geriausią kainą. Kiek žinau, daugiausiai naftos sunaudojama Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje“, – teigia Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Satkūnas.
Požeminiai naftos telkiniai – didžiulis mūsų valstybės turtas. Jau išžvalgyti telkiniai eksploatuojami, užtikrinant aplinkosauginius reikalavimus, o naujų suradimas priklauso nuo privačių investicijų atsiradimo.