„Daugelis žmonių gal net nesusimąsto, kad raudonkojų sakalų esama Lietuvoje. Šių paukščių įprotis laikytis būreliais labai dažnai stebina. Vienas mažiausių mūsų sakalėlių šalyje aptiktas prieš keturiasdešimt metų, o pirmąkart Žuvinte stebėjome nuo 1986 metų. Nuo to laiko pasitaikydavo metų, kai užskrendančius raudonkojus sakalus matydavome net du-tris kartus metuose. Dažniau gegužę. Kartais jie net neužklysdavo ir kelis metus iš eilės", - sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Šįmet bene kasdien trys – keturi sakaliukai nuo rugsėjo pirmų dienų matomi įvairiose vietose – ties Verebiejų, Žuvintų, Aleknonių kaimais, šalia rezervato direkcijos. Gretimo Krokialaukio apylinkėse, pakelėje tarp Santaikos ir Krokialaukio (Alytaus r.), tupinėjo ant laidų ar ore medžiojo 27 sakaliukai. Tačiau daugiausia jų buvo - virš 30 - vienoje vietoje Žuvinto palių pakraštyje ties Zailių kaimu. Leidžiantis saulei jie gaudė grobį virš juodalksnių guotų. Šiuose būreliuose ir grupėse pamatysi pilkai melsvos spalvos su rudomis blauzdų plunksnomis pasipuošusių patinėlių, pilkai rudų patelių ar į sketsakalius panašių jauniklių.
Raudonkojai sakalai šįmet stebėti įvairiose Lietuvos vietose, bet, ko gero, niekur taip gausiai, kaip kad Žuvinto apylinkėse. Tenka tik spėlioti, ar neįprastai karštas rugpjūtis ir vasariška rugsėjo pirmoji pusė lėmė tokią jų gausą.
Panašiai kaip pelėsakaliai, šie sakaliukai maitinasi įvairiausiais smulkiais atviro kraštovaizdžio gyvūnėliais – pelėnais, stambesniais vabzdžiais ar driežais. Artimiausios jų perimvietės yra Ukrainos, Rumunijos ar Vengrijos stepių teritorijose. Ten jie stengiasi perėti lizduose aukštai medžiuose, dažniausiai kolonijomis.
Raudonkojai sakalai nelabai baikštūs, tad juos stebėti gali visi, mėgstantys laiką leisti gamtos prieglobstyje.
Vėsesni orai išgins šiuos mielus paukščius į žiemavietes. Rezervato darbuotojai tikisi, kad raudonkojais sakalėliais vėl bus galima gėrėtis kitąmet.