Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Jusys pirmąjį vieversį čirenant išgirdo antradienį, o vėliau užfiksavo dar keletą šių paukščių.
"Pernai pasirodė anksčiau - vasario 23 dieną. Šiemet žiema juos, matyt, sulaikė. Bet prieš kelias žiemas yra buvę, kad atskristų ir apie kovo 20, ir vasario 10 dieną", - kalbėjo ornitologas.
"Buvo žąsys anksčiau pasirodę Žuvinte, bet vėl išsigando žiemos ir išlėkė. Vieversiai būriais rodytis turėtų pradėti, kai temperatūra pakils iki 3-5 laipsnių šilumos", - sakė ornitologas.
V. Jusys vardija, jog po vieversių laukiama grįžtant varnėnų, pempių, kovų, kitų paukščių.
"Kovų sąvartynuose ir dabar galima matyti, bet tie, kurie parlekia iš Vakarų Europos, dar negrįžo. O po poros savaičių galima pradėti laukti ir gandrų - pernai jie kovo 11-ąją pasirodė", - pasakojo jis.
Dirvinis vieversys - kiek didesnis už žvirblį. Gyvena pievose, dirvonuose, dykvietėse bei dirbamuosiuose plotuose. Į Lietuvą atskrenda anksti pavasarį, išskrenda rugsėjį arba spalį. Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, šaknelių ar smulkių lapelių gilioje duobutėje ir gerai paslepia. Deda 3-6 kiaušinius. Išveda dvi vadas. Daug lizdų nukenčia nuo žmogaus ūkinės veiklos.
Tautosakoje dirvinis vieversys vaizduojamas kaip pavasario skelbėjas, kviečiantis artoją į laukus, savo čirenimu žadinantis gamtą, atgimimo, jaunatviškumo simbolis. Liaudyje dar vadinamas vyturiu, cyruliu, voversiu.
Jo giesmės galite pasiklausyti čia: