Kad šilčiausią šios vasaros laikotarpį – nuo birželio galo iki liepos pabaigos - galima bus nevaržomai stebėti Pietų kraštų paukščių šeimos – kojūkų – gyvenimą Vakarų Lietuvos smėlio karjere, nesitikėjo ir patyręs biologas, gyvosios gamtos žinovas klaipėdietis Gediminas Gražulevičius.
Šis ornitologas profesionalas, neseniai palikęs Kuršių nerijos nacionalinį parką ir dabar dirbantis Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiuoju specialistu, visą mėnesį stebėjo retuosius, į Lietuvą tik keletą kartų užklydusius paukščius - kojūkų patiną ir patelę.
“Perėjimo laikotarpiu šios paukščių rūšies šeimą stebėti Lietuvoje yra tikra ornifaunistinė naujiena. Tai reiškia, kad šis Pietų kraštų paukštis pirmą kartą perimvietei pasirinko ir mūsų kraštą“, - GRYNAS.lt pasakojo G. Gražulevičius.
Lietuvos ornitologų draugijos Ornifaunistinės komisijos pirmininkas Vytautas Jusys patvirtino, jog šiemet Lietuvoje perėjimo metu pirmą kartą buvo stebimi tik dviejų rūšių Pietų kraštų paukščiai. Tai Europinė juodgalvė kiauliukė Rytų Lietuvoje ir dabar aptikta kojūkų šeima Klaipėdos rajone.
Liepos mėnesio paskutinėmis dienomis G. Gražulevičiui pavyko kojūkus nufotografuoti smėlio karjere prie Šniaukštų kaimo. “Tai yra vidutinio dydžio tilvikai, kurių snapai ir kojos sudaro didesniąją kūno ilgio dalį. Jų kojos proporcingai yra ilgiausios iš visų tilvikų, dėl to paukštis atrodo itin aukštas ir labai grakštus. Kai braido gilesnėje vietoje, kojų ilgio nesimato, jos apsemtos, o kai pakyla skristi, jos lyg plona ilga strėle išsikiša tolyn išilgai nugaros“,- pasakoja specialistas.
Prie Šniaukštų kaimo esančiame žvyro-smėlio karjere besilaikanti porelė itin aktyviai gina savo teritoriją. Ne tik nuo žmonių, plėšrūnių lapių ir nendrinių lingių. Net pilkasis kiškis buvo nugintas, nes priartėjo prie perimvietės pernelyg arti.
Ilgametę patirtį sukaupęs ornitologas įsitikinęs, jog Šniaukštų karjero smėlyne galėjo būti sukrauta ir kojūkų dėtis, bet nei lizdo, nei kiaušinių ar išsiritusių jauniklių jam surasti nepavyko.“Tikriausiai lizdą arba jauniklius sunaikino čia pastoviai dirbančios sunkiasvorės mašinos, keturkojai plėšrūnai ar ištrypė karjero vandens telkinį apnikę meškeriotojai,“- sako G. Gražulevičius.
Šio biologo ir gamtos žinovo nuomone, kojūkų laikymasis ilgesnį laiką vienoje Vakarų Lietuvos vietoje akivaizdžiai liudija, jog šylantis klimatas sudaro jiems sąlygas čia veistis. Nes kojūkai gyvena vidutinėse ir žemutinėse platumose - nuo vidutinio klimato zonų iki Viduržemio jūros, stepių ir dykumų zonų. Vakarų Europoje jie peri Ispanijoje ir Prancūzijoje.
Į Lietuvą jie tik trumpam užklysdavo. Pirmąkart 2008 metų rugsėjį kojūkas pastebėtas Kintų (Šilutės r.) žuvininkystės tvenkiniuose, antrąjį – pernai gegužę Zarasų rajono Užukaimio kaimo baloje.
„Kojūkai mėgsta seklius stovinčio vandens telkinius su lygiais nuožulniais smėlėtais, molėtais ar dumblinais krantais, be žolių ir neakmenuotais. Vanduo turi būti biologiškai turtingas, prisotintas biomasės ir bestuburių gyvūnų, - kitaip gyvenamąja vieta arealo nepasirinks. Akivaizdu, jog šiltųjų kraštų paukščiai kuriasi Lietuvoje, ir ne tik kojūkai ar europinės juodgalvės kiauliukės,“,- sako G. Gražulevičius.
Juk ne taip seniai reti šiltųjų kraštų paukščiai raguotasis kragas, geltongalvė kielė, svilikėliai ir, žinoma, didieji kormoranai Lietuvoje neperėjo, o dabar čia puikiai klesti.