Fondo darbuotojai spėjo, kad tai gali būti Lietuvoje jau senai išnykusio didžiojo erelio rėksnio (Aquila clanga) jauniklis. Vis tik atlikus ilgesnius stebėjimus buvo nustatyta, kad šį neįprastą jauniklį berže sukrautame lizde augina mišri dviejų rūšių erelių pora, kurią sudaro didžiojo erelio rėksnio patinas ir mažojo erelio rėksnio patelė. Ornitologai turi duomenų, kad tokia pora gali susidaryti ir Lietuvoje yra pastebėję skraidančių erelių - hibridų, tačiau skirtingų rūšių paukščių jauniklis šalyje atrastas pirmą kartą. Ereliukas yra tarprūšinis hibridas, kuris gali veistis ir turėti palikuonių.
Didieji ereliai rėksniai yra vieni rečiausių plėšriųjų paukščių Europoje. Įprastos šių erelių buveinės yra didžiulės pelkės, šlapžemių masyvai, didelių upių deltos. Nepažeistų tokių buveinių Europoje likę labai mažai, nes kraštovaizdžio pertvarkymo ir pritaikymo ūkinei veiklai metu dauguma tokių buveinių buvo pakeistos ar net visiškai sunaikintos.
Kadangi didieji ereliai rėksniai tapo labai reti, šie paukščiai išslikusiose buveinėse gali nebesurasti sau poros. Nesutikęs tos pačios rūšies partnerio didysis erelis rėksnys sudaro porą su mažuoju ereliu rėksniu. Labai nedaug didžiųjų erelių rėksnių dar gyvena ir veisiasi Rusijos Kaliningrado srities, Lenkijos ir Baltarusijos pelkėtose vietovėse.
Todėl netoli pasienio su šiomis kaimyninėmis šalimis esančiose didžiausiose Lietuvos šlapžemėse gali susidaryti mišrios mažojo ir didžiojo erelių rėksnių poros, kurios išaugina jauniklius - tarprūšinius hibridus. Tokia mišri erelių pora šiuo atveju aptikta Nemuno upės užliejamų pievų apylinkėse Šilutės rajone.