Mažai kas galėtų pasigirti matęs „apsivertusią vaivorykštę“, kartais dar vadinamą „šypsena danguje“. Meteorologai tokį reiškinį vadina zenitiniu lanku ir teigia, kad jie įvyksta ne taip ir retai, tiesiog yra nedažnai pastebimi ir dar rečiau nufotografuojami.
„Važiuodami iš Vilniaus į Marijampolę pamatėme danguje aukštyn kojomis kabančią vaivorykštę. Niekada nesu nieko panašaus mačiusi. Jei nebūčiau nufotografavusi, turbūt niekas ir nepatikėtų“, - laiške GRYNAS.lt rašė skaitytoja Jolita. Moteris apgailestavo, kad pavyko padaryti tik tokios kokybės nuotraukas, nes su savimi turėjo tik mobilųjį telefoną.
Jolita gali džiaugtis ir didžiuotis, kad jai pavyko padaryti gana retą dalyką: užfiksuoti zenitinį lanką.
„Gaila, bet atvirkščių vaivorykščių nebūna. Vaivorykštės susidaro tik tuomet, kai šviesa lūžta pereidama per lietaus lašus, tuo tarpu nuotraukose greičiausiai yra užfiksuotas halas“, - aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis klimatologas Donatas Valiukas.
Anot jo, halai arba zenitiniai lankai, susidaro gana dažnai, tačiau retai kada pastebimi, kadangi dažniausiai jie būna tiesiai virš galvos, „retai kas vaikšto užvertęs galvą į viršų“, - juokavo specialistas.
Tokie atmosferos reiškiniai visada įvyksta dideliame aukštyje, todėl kartais juos užstoja ir debesys. Taigi, „šypsenos danguje“ dažnos, tiesiog nedažnai jas pamatome ir dar rečiau po ranka turime ką nors, kuo galime fotografuoti ar filmuoti.
GRYNAS.lt jau yra rašęs apie tai, kad Didžiojoje Britanijoje buvo užfiksuotas toks pat zenitinis lankas. Tuomet naujiena greitai praskriejo per visą šalį.
Zenitiniai lankai susidaro gana dideliame, 6 – 8 km aukštyje. Ten temperatūra būna daug žemesnė nei Žemės paviršiuje, o kartais net ir vasarą ji gali būti žemesnė nei nulis. Tuomet ten susidaro milijonai ledo kristalų, per kuriuos pereinanti saulės šviesa lūžta priešinga tvarka nei per lietaus lašus: išskaidytas saulės spindulys „žiūri“ į viršų, o spalvos būna išsidėsčiusios priešinga tvarka nei vaivorykštėje.
Tinkamos sąlygos tokiam reiškiniui susidaryti egzistuoja tik kelias minutes, tad ir pamatyti jį nėra taip paprasta.
Daug dažniau zenitiniai lankai susidaro ašigaliuose, kadangi ten vyrauja žemesnės temperatūros. Kuo toliau link pusiaujo – tuo retesnės ir „šypsenos danguje“.
Skaitytoja Vilija atsiuntė savo nuotraukas, kuriose užfiksuotas pilnas zenitinis lankas Vilniuje. Moteris nuotraukas darė gegužės 15 d. Narbuto gatvėje.