Švygždos kūno viršutinė pusė žalsvai rusva su tamsiomis dėmėmis ir baltais taškeliais (tuo ji skirasi nuo kitų vandeninių vištelių). Pečių plunksnos su pailgomis baltomis dėmelėmis. Kaklas ir krūtinė žalsvi, tankiai baltai dėmėti. Kūno šonuose gana platūs skersiniai dryžiai. Pilvo vidurys baltas. Snapo pamatas raudonas, galas žalsvai geltonas. Kojos žalsvos.
Patelė ir jaunikliai ne tokių ryškių kaip patinas spalvų. Švygžda gerai vaikšto per plūduriuojančius augalus. Vaikščiodama linkčioja galvą ir nuolat kilnoja uodegą. Skleidžia švilpiamą garsą „huit, uit“.
Švygžda saugoma Berno, Bonos konvencijų, Paukščių direktyvos. Europoje ji paplitusi pelkėtosevietovėse vidutinio klimato juostoje Europoje ir Vakarų Azijoje. Gyvena vandens telkinių pakraščiuose, pelkėse, drėgnose pievose ir krūmokšniuose. Lietuvoje dažniausiai gyvena užliejamose paežerių ir paupių pievos, žemapelkėse, tarpinėse pelkėse. Minta vandens bestuburiais. Rečiau renkasi vietoves, kuriose vystomas intensyvus žemės ūkis.
Lizdą švėgžda sukasi pelkėtose vietose tarp tankių augalų iš pernykščių švendrų, nendrių bei viksvų stiebų. Deda nuo 7 iki 11 rudai gelsvų ar rusvų kiaušinių, išmargintų neryškiomis pilkomis ir didesnėmis ryškesnėmis rudomis dėmėmis.
Peri gegužės – birželio mėnesiais, nuo 18 iki 21 dienos. Šis paukštis gali išvesti netgi dvi vadas per vasaros sezoną. Jaunikliai pradeda skraidyti būdami 25-ių dienų amžiaus. Švygždos į žiemavietes patraukia spalio mėnesį.
Šiuo metu švygždų populiacija Lietuvoje yra stabili, manoma, jog čia peri 1000 – 1500 porų. Daugiausia jų aptikta Nemuno deltos regioniniame parke, Žuvinto biosferos rezervate, Biržulio ir Stervų pelkių komplekse, Metelių regioninio parko ežeruose, Ežerėlio užpelkėjusiose pievose.
Iki XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio labiausiai švygždoms kenkė pelkių bei vandens telkinių sausinimas, melioracija. Perėjimo vietos, nustojus ganyti ar šienauti pievas, daugelyje vietovių apauga krūmais, sunyksta.
Siekiant išlaikyti esamą švėgždų populiaciją, jų perėjimo vietose negalima leisti plisti aukštajai augalijai, palaikyti esamą hidrologinį režimą, arba netgi atkurti prieš tai buvusįjį.
Parengta pagal Lietuvos raudonosios knygos ir wikipedia.lt informaciją