Lietuvos jūrų muziejuje stiprėja net 16 priglaustų ruoniukų: rudenį jie bus paleisti į laisvę

Jau kelinti iš eilės metai Baltijos jūra nepagaili pavasarinių rūpesčių Lietuvos jūrų muziejaus biologams, dovanodama itin gausius laukinių ruoniukų rastinukų būrius. Pernai buvo net dvidešimt du, šiemet – šešiolika, teigiama Lietuvos jūrų muziejaus pranešime spaudai.

Septynioliktas gyvūnėlis į muziejų jau buvo atgabentas jau merdintis: čia išgyveno tik pusvalandį. Pirmasis ruoniukas atkeliavo balandžio 26 dieną, paskutinysis – gegužės 10 dieną

„Ši žiema buvo pakankamai šalta ir ruonės galėjo vaikuotis ant ledo, tačiau atitrūkusių nuo motinų ir nusilpusių jauniklių gausa gali signalizuoti maisto – žuvies trūkumą“, – sako jau daugiau nei tris dešimtis metų Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliais besirūpinantis muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas.

Į jūrų muziejų nusilpę jaunikliai buvo gabenami iš viso pajūrio: Būtingės, Šventosios, Palangos, Karklės, Melnragės, Nidos, Juodkrantės. Iš viso – vienuolika patinėlių ir penkios patelės. Beveik visi gyvūnai buvo apkandžiotų šunų ar laukinių gyvūnų, kentėjo nuo parazitų – kirmelių. Todėl jiems pirmiausia buvo skiriama antbiotikai, priešhelmintiniai vaistai, rehidronas, vitaminai.

Dabar jau savarankiškai maitinasi dešimt jauniklių. Kitiems reikia pagalbos – žuvį ima tik iš rankų, dar negeba jos pagauti vandenyje.
Šiemet, pasak Arūno Grušo, labai mažų jauniklių, kurie svertų mažiau 13 kilogramų nebuvo. Tokio svorio jaunikliai gimsta.

„Tačiau ir 20 kilogramų sverianti ruoniukė turi daug problemų, – sako biologas. – Ji maitinasi tik gyvais grundalais, kuriuos žvejojame su gaudyklėmis čia pat, Kuršių mariose. Tačiau atitirpintos šaldytos žuvies neima nė iš tolo. O grundalų sezonas jau eina prie pabaigos.“

Gydomi ir reabilituojami laukiniai gyvūnai dabar laikomi trijose patalpose: improvizuotoje laboratorijoje su dviem voniomis viename iš administracijos pastato kabinetų ir akvariumo pastate – karantino baseine bei atvirame lauko baseine, kur juos gali matyti ir lankytojai. Kitąmet laukiama jau visai kitokių gyvenimo sąlygų: bus baigtas statyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.

Sustiprėję ir priaugę trigubai svorio ruoniukai rugsėjį bus paleisti atgal į Baltiją. Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos saloje, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose.

Per 30 metų muziejuje buvo išslaugyta jau daugiau nei šimtas šių gyvūnų jauniklių. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.

Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija.

Kasmet ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Centras statomas šalia muziejaus, kopose, vietoje kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.