Lietuvos miškuose įrengiami būstai už 500 eurų

Šiais laikais būstai itin brangūs ir jų reikia ne tik žmonėms. Juodiesiems gandrams ornitologai konstruoja specialius lizdus, kurie sunkūs ir tvirti ir yra užkeliami į 14-os ir daugiau metrų aukštį. Tokį būstą sparnuotiesiems pagaminti ir užkelti į ąžuolus ar klevus kainuoja kiek daugiau nei pusė tūkstančio eurų.

Džiaugiasi 15-16 jauniklių vada

Šešuolėlių miške, Širvintų rajone, apsilankiusius žurnalistus sutiko Lietuvos ornitologų draugijos narys, ornitologas Darius Musteikis ir parodė vieną iš tokių būstų. Tiesa, jame gandro nebuvo, nes šiems perint žmonės jų ramybės drumsti negali. Turėdamas aukštalipio pažymėjimą vyras gali drąsiai laipioti į medžius ir į juos kelti inkilus. Šiame miške vyras darbuojasi kartu su kolegomis ir jau nebe pirmus metus kelia inkilus juodiesiems gandrams. Šių paukščių visos Lietuvos mastu priskaičiuojama apie 300 perinčių porų. Juodieji gandrai laikomi reta rūšimi. Ji įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. 

„Esame iškėlę 168 dirbtinius lizdus juodiesiems gandrams, ereliams žuvininkams ir jūriniams ereliams. Ereliams žuvininkams ir jūriniams ereliams po aštuonis, likę – juodiesiems gandrams. Tokie lizdai yra visoje Lietuvoje – Rokiškio rajone, Kretingoje, Šilutėje ir t.t. Visą žiemą dirbo dvi komandos, kuriose yra po tris žmones – du aukštalipiai, kurie dirba viršuje, o vienas žmogus pakelinėja visas reikalingas detales lizdui surinkti“, - pasakojo D. Musteikis. Per dieną surenkami apie trys lizdai, vienam surinkti prireikia iki keturių – penkių valandų.

„Juodasis gandras vienoje teritorijoje gali turėti daugiau nei vieną lizdą, jis gali viename gyventi vienais metais, kitam – kitais. Šitoje vietoje turime du lizdus, vieną ąžuole, kitą – kleve“, - sakė ornitologas.

Komandos, kurios kėlė lizdus juodiesiems gandrams, pernai juos patikrino – iš 51-oje vietoje keltų naujų būstų, 6 jau buvo užimti. „Juose užaugo 15-16 jauniklių“, - džiaugėsi ornitologas.

Lizdo kaina – per 500 eurų

Dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams keliami siekiant padėti jiems pagausinti populiaciją. Gandrai lizdus suka ir patys, tačiau ne visada tai daro saugiose vietose, pasirenka ne tokias tvirtas atramines medžių šakas, o kadangi lizdas gali sverti iki tonos, kartais šakos jo neatlaiko.

„Gandrai viską daro patys, krauna lizdus, taiso, juos remontuoja, viską krauna ant viršaus. Mūsiškis lizdas yra metalinė platforma, bet jie ant tokio lizdo susikrauna dar savo, bet mūsiškiai yra padaryti taip, kad išlaiko didelį svorį ir gali tarnauti dešimtmetį“, - pasakojo ornitologas.

D. Musteikis juokauja, kad juodieji gandrai nėra dideli statybininkai ir lizdų niekada nekrauna medžių viršūnėse, o tik tarp šakų – dažniausiai antrame ar trečiame medžio arde, t. y. po medžio laja. Bėgant metams toks lizdas sunkėja ir ilgainiui gali sverti net iki tonos. Jeigu nėra suręstas tvirtai, gali neišlaikyti ir išvirsti ant žemės.

Vis tiktai norintiems konstruoti panašius lizdus paukščiams reikalingas specialus pasiruošimas, todėl ornitologas įspėja apie tykančius pavojus.

Šiandien net ir mūsų mobilieji telefonai rodo koordinates, taigi tokių lizdų koordinates ir reikėtų perduoti miškininkams. Galbūt tas lizdas nėra žinomas. Jeigu bus sužinota jo buvimo vieta, ji bus apsaugota nuo galimų kirtimų ir miško atrėžimo ir paskyrimo iškirtimui.

S. Paltanavičius

„Tikrai nepatarčiau tokiu dalyku užsiimti nepatyrusiems žmonėms. Kelti lizdus tokiame dideliame aukštyje (juodiesiems gandrams - maždaug 14 metrų aukštis, ereliams žuvininkams – 32 metrai red. past.) yra labai pavojinga. Reikia turėti specialią įrangą – karabinus, virves, kilpas ir pan. Be tokios įrangos įlipti į medį praktiškai neįmanoma. Taip pat reikia išsilaikyti aukštalipių kursus, toks darbas yra labai pavojingas, klaidų negali būti“, - aiškino D. Musteikis.

Anot ornitologo, lizdą juodiesiems gandrams įrengti kainuoja apie 522 eurus (1800 litų), įskaičiuojant medžiagas, aukštalipio atvažiavimą į bet kurią Lietuvos vietą ir jo darbą.

Ar dirbtinių lizdų kėlimas didina juodųjų gandrų populiaciją? Į šį klausimą gamtininkai galės atsakyti tik po penkerių metų. Tuomet jau bus galima matyti tam tikrą tendenciją.

„Juodieji gandrai naujai iškeltus lizdus turi susirasti. Tai greičiausiai padaro jaunikliai. Kai išskrenda iš Lietuvos žiemoti, o po to sugrįžta, apsižiūri teritoriją, susiranda porą ir pradeda gyventi. Bet tam reikia laiko. Pagal Rimgaudo Treinio skaičiavimus, apie penkerių metų. Mūsų lizdų garantija apie dešimt metų, nebent medį nulauš vėjas. Tik po penkerių metų galėsime atsakyti į klausimą, ar mūsų darbas pasiteisino, ar juodųjų gandrų padaugėjo“, - sakė D. Musteikis.

Prašo netrikdyti ir pranešti pastebėjus

Ornitologai prašo nuo balandžio 15 iki liepos 15 prie juodųjų gandrų lizdų nevaikščioti ir šių paukščių netrikdyti. Juodieji gandrai yra itin jautrūs trikdymui.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius ragina pastebėjusius tokius lizdus apie tai pranešti Miškotvarkos institutui.

„Šiandien net ir mūsų mobilieji telefonai rodo koordinates, taigi tokių lizdų koordinates ir reikėtų perduoti miškininkams. Galbūt tas lizdas nėra žinomas. Jeigu bus  sužinota jo buvimo vieta, ji bus apsaugota nuo galimų miško kirtimų ir miško atrėžimo ir paskyrimo iškirtimui“, - ragino S. Paltanavičius.