Kaip sako Aplinkos ministerija, vilkų apskaita organizuojama siekiant išsklaidyti visas abejones dėl jų skaičiaus šalyje. Šiemetinė apskaita yra išskirtinė, nes bus atliekama ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose. Valstybinę apskaitą vykdys Generalinė miškų urėdija, privačią – Medžiotojų ir žvejų draugija. Kad surinkti duomenys apie pėdsakus būtų kokybiškai užregistruoti ir apibendrinti, ministerija papildė apskaitos metodiką nurodymu registruoti pėdsakus žemėlapyje ir rekomendacija juos fotografuoti.
Rezultatai priklausys nuo žmonių ir oro sąlygų
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“, prisidėjusios prie vilkų apskaitos organizavimo, tarybos pirmininkas Vaidas Balys GRYNAS.lt teigė, kad šiemet privačiuose miškuose vilkų pėdsakus skaičiuos nebe miškininkai, o medžiotojų ir žvejų draugija. Tai kelia tam tikrų klausimų.
Klausimų, anot jo, kelia ir taikytina metodika. „Ankstesniais metais buvo pildoma lentelė, šiemet bus naudojamas ir žemėlapis, kuriame bus žymimi radimo taškai, judėjimo kryptys ir skaičiai. Dėl to analizė gali būti tikslesnė ir patikimesnė. Klausimas, kaip tai pavyks padaryti praktikoje. Įsivaizduokite, yra pusketvirto šimto girininkijų, kiekvienoje eina vienas girininkas, vienas medžiotojas.
Apskaita vyks dvi dienas, turėsime baisingą krūvą popierių, juos reikės išanalizuoti. Koks bus skaičius – sunku pasakyti. Juk ir vilkų skaičius nėra pastovus, ir apskaitos priklauso nuo daugybės dalykų – analizės, oro. Jeigu ir toliau nesnigs, oro prasme turėsime kone idealias sąlygas. Vienos paros šviežumo sniegas reiškia senų pėdsakų nepriskaičiavimą. Bet jeigu naktį pradės snigti, pirma diena būtų sužlugdyta, nes nieko neberasi“, - aiškino V. Balys. Vyro teigimu, yra daug faktorių, kurių negali valdyti, o tuos, kuriuos galima valdyti – reikia viltis, kad išėję į mišką žmonės sąžiningai atliks savo darbą ir viskas bus gerai.
Analizės tikslas - ne vilkų būklės nustatymas?
Vis dėlto, pasiteiravus, kokiomis metodikomis remiantis įvairūs gyvūnai skaičiuojami kitose šalyse, „Baltijos vilko“ atstovas teigė, kad patirčių yra įvairių.
„Ši apskaita (vykdoma Lietuvoje – red. past.) turi vieną didelį privalumą – yra paprasta. Miškininkai išeis į mišką, pusdienį pasivaikščios miške, užpildys anketas, jos bus apibendrintos ir turėsime rezultatus. Norint patikimai skaičiuoti, neužtenka pusdienį pasivaikščioti miške. Reikia ir atitaikyti oro sąlygas, ir kruopščiai atlikti analizę. Apskaitą daryti ne vieną, ir ne tris dienas. Bet turime, ką turime“, - pasakojo V. Balys.
Jo teigimu, kai kuriose užsienio šalyse vilkus skaičiuoja miškininkai, kitur – tik medžiotojai, tačiau yra ir tokių šalių, kuriose vilkai skaičiuojami ne vienetais, o vilkų šeimomis: „Pradedama pėdsakų skaičiavimais, o baigiama genetiniais ekskrementų tyrimais, analizuojama, kur gyvena šeima ir tik tada samprotaujama, kiek joje yra individų. Bet tokios apskaitos yra brangios, jos reikalauja daug pastangų, jų paprastai nesuorganizuosi“.
V. Balys neslėpė, kad brangius tyrimus galima būtų pasidaryti ir Lietuvoje, bet tuomet reikėtų kelti klausimą, kokių tikslų siekiama. „Ne paslaptis, kad šitos apskaitos tikslas yra ne nustatyti tikrąją vilkų būklę, o paskaičiuoti sumedžiojamą plotą. Mūsų medžioklė yra paremta proporcine sistema. Suskaičiuojame n vilkų, atriekiame kažkiek procentų ir nustatome, kiek bus sumedžiojama. Vien dėl to kiekvienais metais reikia kokio nors skaičiaus, nebūtinai tikslaus. Jeigu medžioklė būtų susieta ne su šiuo skaičiumi, o, pavyzdžiui, žalos darymu, tokia apskaita prasmės neturėtų, tada tikrai būtų galima galvoti apie kas trejus ar penkerius metus darytiną kruopščią apskaitą. Bet pas mus akcentas yra kitoje vietoje“, - samprotavo V. Balys.
Jo prognozėmis, šiemet perskaičiuojamas vilkų skaičius turėtų būti didesnis nei pernai (pernai buvo 250 – red. past.). „Tai natūraliai ves prie to, kad turėtų didėti ir vilkų sumedžiojimo kvota. Matyt taip ir bus – turėsime naują kvotos pasiūlymą, vėl turėsime diskusijas, ar tai yra pagrįsta. Vėl kils pradinis klausimas, ar vilkus medžioti kaip proporciją nuo populiacijos yra tikslinga, kokią problemą sprendžia, ar ją išsprendžia“. Jo teigimu, nors diskusijas vilkų apskaitos rezultatai vargu, ar užbaigs, jie turėtų įnešti objektyvumo: diskusija vyksta prasmingiau, kai turime kažką ant stalo, o ne tik apie debesis šnekame, bet pozicijos žmonių tikrai nepasikeis“.
Medžiotojų atstovas: sensacijų nesitikime
„Tikiuosi, kad jokių sensacijų nebus, kadangi vilkų skaičius stebimas ne vienerius, ir ne dešimt metų. Aplink tą skaičių, kuris buvo minimas ankstesniais metais plius minus į vieną kitą pusę gal 50 ar kiek daugiau bus. Tikiuosi, kad į pliusą, nes ankstesnėse apskaitose nebuvo privatūs miškai įtraukiami, nepakliūdavo tokios vilkų buveinės kaip dideli durpynai Kupiškio, Radviliškio rajonuose, kitose teritorijose“, - sakė E. Tijušas.
Jo teigimu, sensacingų atradimų nesitikima, nes vilkų populiacija yra stabili, nešokinėja aukštyn žemyn: „Burti iš kavos tirščių kokį skaičių surasime – nesiimu, bet prognozuoju, kad sensacijų nebus“, - dar kartą pakartojo medžiotojų atstovas.
Jis teigė, kad anksčiau skaičiuoti miškininkų ir medžiotojų vilkų populiacijų skaičiai nesutapdavo, nes buvo taikomos skirtingos metodikos: „Nekoordinuota ankstesnių medžiotojų apskaita buvo atliekama medžioklės plotų vienetų pagrindu. Vilkų gauja, šeimyna gyvena kelių medžioklės plotų vienetų teritorijose. Kadangi tai nebuvo koordinuojama, o iš medžiotojų reikalaujama ataskaitose parodyti, ar yra vilkų jų teritorijoje, ar nėra, tas skaičius grynai mechaniškai padidėdavo. Medžiotojai buvo kaltinami, kad jie tai daro sąmoningai, tačiau tai įvykdavo dėl ne visai tikusios apskaitos organizavimo“.
Vilkų populiaciją reikėtų vertinti kartu su kaimynų?
Klausiamas apie būsimos vilkų ir lūšių apskaitos naudą, E. Tijušas pabrėžė, kad visa šiuolaikinė medžioklė yra paremta medžiojamų gyvūnų išteklių žinojimu. „Apskaitos tikslas visada buvo ir dabar yra – kuo tiksliau orientuotis, kiek reikalinga populiaciją reguliuoti, kokią dalį jos galima sumedžioti, kad jai nebūtų pakenkta“.
Vilkų populiacijos stabilų skaičių rodo ir aplinkinių kaimyninių šalių apskaitų rodikliai. E. Tijušas sako, kad Lietuvos vilkų populiacija nėra izoliuota, ji yra vientisa su Latvijos ir Baltarusijos, taip ją reikėtų ir vertinti. „Mokslininkai, zoologai tvirtina, kad prie šitų populiacijų dar reikia prijungti ir Estiją ir net dalį Rusijos. Tai yra vientisa, ištisa, nepertraukiama vilkų populiacija, kurioje vyksta genų mainai, ji pastaruosius dešimtmečius yra pakankamai stabili. Visuomenė yra mažai informuota apie tai, kad kaimyniniuose kraštuose Latvijoje ir Baltarusijoje nuolat kiekvieną sezoną vilkų sumedžiojimo skaičiai yra žymiai didesni negu pas mus Lietuvoje. Latvijoje kasmet sumedžiojama apie 200 vilkų, Baltarusijoje – 600-700”, - vardijo medžiotojų atstovas.
Jis pabrėžė manantis, kad valstybių sienos gyvūnams neegzistuoja, o tai reiškia, kad gyvūnų migracija yra nuolatinė. „Skambinti pavojaus varpais, kad pas mus vilkui gresia išnykimas yra truputį perdėta, o problema per daug sureikšminta“, - savo poziciją išsakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas E. Tijušas.