Lietuvos zoologijos sode – šeimos pagausėjimas: pasaulį išvydo dvi išdykusios berberinių avinų jauniklės

Leidžiantis taku į apatinę Lietuvos zoologijos sodo dalį, lankytojai gali palyginti net trijų skirtingų rūšių kalnų gyvūnus. Vieni iš jų – berberiniai avinai. Atidžiau šių gyvūnų voljerą apžiūrėjęs lankytojas jame ras ir labai malonią staigmeną – dvi mažas rusvas berberinių avinų jaunikles, kurios gimė balandžio 3 dieną. Po ilgo svarstymo, prižiūrėtojos šias sveikas ir labai išdykusias dvynukes pavadino Ragutės ir Agutės vardais. Paskutinį kartą berberinių avinų jauniklė Kaune buvo gimusi prieš 5-erius metus, rašoma Lietuvos zoologijos sodo pranešime spaudai.

Šiuo metu mamos prižiūrimos jauniklės aktyviai tyrinėja jas supančią aplinką ir žaidžia. Gimę berberinių avinų jaunikliai sveria 3–4 kg. Patelės su vos gimusiais jaunikliais laikosi atskirai nuo grupės ir grįžta į ją tik po keletos dienų, kai jaunikliai jau būna sustiprėję.

Nors motinos pienu šie mažyliai maitinsis iki 3–4 mėnesių, jau dabar Ragutė ir Agutė bando ragauti pirmuosius pavasarinius stiebelius. Berberiniai avinai yra klajokliai, ieškodami pašaro gali nukeliauti didelius atstumus ir užlipti aukštai į kalnus, net iki 4 km aukštį. Vos pajutę pavojų, ima bėgti aukštyn į kalnus. Yra labai šoklūs, iš vietos gali pašokti net 2 metrus į viršų. Pašarui nėra išrankūs, minta įvairiomis kerpėmis, žole, krūmais ir kita augmenija, o be vandens gali išgyventi net savaitę, nes daug skysčių šie avinai pasisavina iš pašaro.

Nors minta skurdžia augmenija, šie avinai užauga išties įspūdingi. Aukštis ties ketera siekia apie 102 cm., o stambūs patinai gali sverti net 140 kg. Įspūdingais lenktais ragais puošiasi abi berberinių avinų lytys, bet patinų jie visuomet esti didesni ir masyvesni. Tiek patinai, tiek patelės turi ilgus po kaklu augančius plaukus, vadinamus karčiais, dėl to ši rūšis dar vadinama karčiuotaisiais avinais.

Berberiniai avinai natūraliai paplitę Šiaurės Afrikos kalnuose ir šalia jų plytinčioje dykumoje. Vykstant karams, atvykę kareiviai juos medžiojo. Šiuo tikslu berberiniai avinai buvo sėkmingai introdukuoti Šiaurės Amerikoje, Pietų Europoje bei kitur. Natūralūs jų priešai yra įvairios didžiosios laukinės katės – berberiniai leopardai, karakalai. Tačiau dabar daugiausia šių gyvūnų žūsta nuo urbanizacijos, klimato kaitos ir besaikės medžioklės. Berberiniai avinai yra medžiojami dėl kailio, mėsos bei ragų. Tarptautinėje raudonojoje knygoje šie gyvūnai įrašyti, kaip pažeidžiama rūšis. Laukinėje gamtoje gimtojoje Afrikoje jų išlikę tik apie 5 -10 tūkst. suaugusių individų.

Berberiniai avinai Lietuvos zoologijos sode gyvena jau nuo labai senų laikų. Yra žinoma, kad jau 1970 m. čia gyveno Kaune gimęs bereberinių avinų patinas. Šiuo metu Lietuvos zoologijos sode iš viso gyvena penki berberinių avinų rūšies atstovai. Atvykę lankytojai taip pat gali išvysti stačiu šlaitu šuoliuojančius Sibiro kalninius ožius bei sniegines ožkas.