Žalios lyg arbūzai

Įprastai jas tiesiog vadina žaliosiomis varlėmis, sako gamtininkas Gerardas Paškevičius ir priduria, kad Lietuvoje gyvena trys žaliųjų varlių rūšys: mažoji kūdrinė, didžioji kūdrinė ir ežerinė.

„Šios ryškiai žalios varlės išskirtinai gyvena tik vandenyje. Jos niekada nenuklysta toli nuo vandens telkinio.

Dar įdomu tai, kad iš jų tik 2 yra „tikros“ rūšys – mažoji kūdrinė ir ežerinė varlės. Kai šios dvi rūšys kryžminasi, atsiranda tarpinė forma – didžioji kūdrinė varlė (hibridas).

Žaliosios varlės Nomedos Juod. nuotr.

Kaip žinia, gamtoje hibridai pasižymi visišku nevaisingumu arba labai nedideliu vaisingumu. Šiuo atveju jos neršia kurkulus, tačiau didžioji jų dalis nebūna sėkmingai apvaisinami“, – pasakoja jis.

Ant jo, kuri yra kuri iš nuotraukų atskirti sudėtinga, tačiau galima pasakyti, kad užfiksuotos kūdrinės varlės.

„O norint pasakyti, hibridai ar ne, man reikėtų matyti tikslų dydį ir galinių kojų pirštus“, – priduria jis.

G. Paškevičius taip pat prideda ir kitą įdomų faktą apie šias varles:

„Ežerinės varlės pasižymi nerealiu grobuoniškumu! Jos ėda viską, kas tik yra mažesnės už jas. Gali ir savo rūšies jauniklius sumedžioti!

Žaliosios varlės Nomenos Juod. nuotr.

Varlės grobio nekramto, ryja visą, o akių pagalba per didelį grobį nustumia gilyn stipriai užsimerkdamos.“

Daug rūšių

Kaip rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija, Lietuvoje gyvena 13 rūšių varliagyvių (2 rūšys uodegotųjų varliagyvių ir 11 rūšių beuodegių).

Negiliame stovinčiame vandenyje ir sausumoje gyvena salamandrinių šeimos tritonų genties 2 rūšys: paprastasis tritonas ir skiauterėtasis tritonas ir tikrųjų varlių šeimos 5 rūšys: ežerinė varlė, mažoji kūdrinė varlė, didžioji kūdrinė varlė, pievinė varlė ir smailiasnukė varlė.

Dėl spalvos ežerinė varlė, mažoji kūdrinė varlė, didžioji kūdrinė varlė dar vadinamos žaliosiomis, pievinė varlė ir smailiasnukė varlė – rudosiomis varlėmis. Žaliosios varlės nuo vandens telkinių dažniausiai toli nenuklysta ir kilus pavojui slepiasi vandenyje, rudosios – daugiau sausamėgės, veisiasi vandenyje, bet gyvena sausumoje.

Upių senvagėse pasitaiko kūmučių šeimos, kūmučių genties raudonpilvė kūmutė. Gausesnė Lietuvos pietrytinėje dalyje. Dėl savotiško balso ir kunksėjimo kūmutes lengviau aptikti.

Sausose smėlėtose vietose gyvena česnakių šeimos česnakė. Minta naktį, dieną tūno užsikasusi dirvoje. Česnakės yra negausios.

Rupūžių šeimos yra 3 rūšys. Paprastoji rupūžė dažna daugelyje šalies vietovių, nendrinė rupūžė dažnesnė Lietuvos vidurinėje dalyje, žalioji rupūžė – reta.

Lietuvos pietiniame pakraštyje aptinkama medvarlinių šeimos europinė medvarlė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją