Tikslingiau skaičiuoti patinėlius
Mano tėviškėje Suvalkijos lygumose putpelių šauksmai buvo tokie įprasti, kad negalėjai net pagalvoti, jog šios miniatiūrinės vištelės atsidurs tarp nykstančių paukščių. Į Lietuvos raudonąją knygą putpelė įrašyta nuo 1998 metų. Ji taip pat traukta į Berno konvencijos III ir Bonos konvencijos II priedus. Raudonojoje knygoje nurodoma, kad mūsų šalyje putpelių populiaciją sudaro 1000–2000 porų. Kadangi jos gyvena poligamiškai, tikslingiau būtų nurodyti giedančių patinėlių skaičių, kaip tai daroma su tetervinais ir kurtiniais. Lengviau suskaičiuoti laukuose šūkaujančius putpelių gaidžiukus, bet tai nereiškia, kad ir patelių yra tiek pat.
Gyvena ir Oriolo stepėse
Iš gimtojo kaimo pasitraukiau beveik kartu su putpelėmis ir ilgai negirdėjau jų šūkavimo. Tiesa, tarnaudamas sovietų armijoje vėl išgirdau putpelių balsus toli nuo Lietuvos – Oriolo stepėse. Kaip kaimo vaikas, mokantis dirbti visus žemės ūkio darbus (ne mechanizuotus), neatsiradus norinčiųjų, pasisiūliau padėti ruošti bataliono arkliui šieno. Su viršila važinėjant siaubingai dulkėtais stepių keliais, užsukant į daugiausia prie graužų išsimėčiusius kaimelius, dėmesį patraukė du vaikystę primenantys dalykai: kaimo pirkiose deginamų durpių kvapas ir putpelių šauksmai stepių platybėse. Kaip buvo gera visa tai pajusti...
Po Kovo 11-osios vėl pasigirdo
Vėliau apsigyvenęs pakaunėje, savo ausimis nepatikėjau, kai vieną šiltą 1991 m. liepos vakarą, sėdėdamas žvėrių tykojimo bokštelyje ir laukdamas į javus maitintis išeinančių šernų Margininkų kaimo pamiškėje, aiškiai išgirdau: „Put-pelė, put-pelė“. Taip prisistatė mažasis gaidžiukas iš tolimos, jau primirštos vaikystės pasakos. Nuo tos nakties putpelių patinėlių balsus girdėdavau vis dažniau ir įvairiose vietose: prie Patamulšėlio gyvenvietės, Margininkų, Piliuonos, Gervėnupio, Dubravų kaimuose. Kasmet pakaunėje putpelių gausėjo. Girionių klubo medžioklės plotuose (5000 ha laukų) suskaičiavau per dešimtį skirtingose vietose šaukiančių putpelių gaidžiukų. Kartais pasitaikydavo netgi vienu metu klausytis 2 ar 3 paukščių balsų.
Žiemoti skrenda į Afriką
Kai 1996 m. birželio viduryje dalgiu šienavau dobilus Dubravų kaime, mažasis gaidžiukas šaukė visą dieną piktžolėmis apaugusiame pamiškės dirvone, nors buvo karšta ir tvanku. Šaukdamas paukštis pamažu artėjo prie manęs ir gerokai po vidurdienio gaidžiuką ir šienpjovį teskyrė apie 50 žingsnių. Tada kilo mintis drąsųjį giesmininką pakelti į orą. Putpelės nebuvau matęs jau visą amžinybę – nuo pat tolimos vaikystės. Šios mažos vištelės gyvena aukštų javų laukuose ar žolynuose ir be paukštinio šuns sunku jas pakelti į orą. Vaikystėje buvau įsigudrinęs norėdamas susipažinti ne tik su putpelėmis, bet ir griežles pakelti, o keletą kartų pavyko „nuginkluoti“ netgi paslaptingąją švygždą. Kai šūkčiodamas gaidžiukas priartėjo, apėjau jį lanku ir pavijau nušienautos dobilienos pusėn. Paukštis pakilo į orą ir greitu skrydžiu perkirtęs nušienautą plotelį, vėl nusileido į aukšta žole apaugusią pievą. Putpelė geresnis skrajūnas už savo giminaitę kurapką. Ir kur nebus geresnis, jei žiemos leisti kartais tenka netgi nusidanginti per jūras marias į tolimąją Afriką. Nuskridęs gana toli mažasis giesmininkas vakarop vis pašūkaudamas vėl pėsčiomis parėjo į savo dirvoną.
Intensyvus ūkininkavimas – putpelių prapultis
Ir taip putpeles pakaunėje stebėjau daugiau nei 10 metų. Joms čia gyventi buvo susidariusios palankios sąlygos, nes kurį laiką žemės ūkis merdėjo ir didžiuliai dirvonuojantys plotai apaugo piktžolėmis, pavieniais savaiminiais medeliais bei krūmais.
Tačiau pastaraisiais metais ne tik pakaunėje, bet ir visoje Lietuvoje žemės ūkis suklestėjo. Stambieji ūkininkai įsigijo modernios žemės ūkio technikos. Laukus įdirba plačiabariai greitaeigiai agregatai. Vėl įsigalėjo monokultūros, kai akimis neaprėpiami plotai užsėjami kviečiais, rapsais, kukurūzais ar cukriniais runkeliais. Nuimdami javų derlių ar šienaudami pievas žemdirbiai nesivargina taikyti kokias nors paukščius ir žvėrelius atbaidančias priemones ar taikyti technologijas, įgalinančias gyvūnus išvengti žūties po žemės ūkio agregatais (šienauti ne nuo lauko krašto, o iš vidurio ir pan.).
Vėl į dirvas nesaikingai pilami pesticidai ir beriamos mineralinės trąšos. Dėl visų šių priežasčių (žinoma, jų yra daugiau: gausiai išplitę plėšrūnai – tiek žeme bėgiojantys, tiek ore skraidantys; intensyvi medžioklė žiemojimo vietose ir kt.). Mažėja laukuose ne tik putpelių, bet ir griežlių, kurapkų, zuikių bei daugelio smulkių paukščiukų.
Putpelę šūkaujant, nors ne kiekvieną vasarą, dar išgirstu Kauno miesto pakraštyje, kur, prie miesto prijungus gan didelį laukų plotą, dar nepridygo tiek daug namų, o berželiais apaugančiuose piktžolynuose vienas kitas žemdirbys dar augina daržoves ar mažais ploteliais sėja javus.